FIA pasiekė, kad būtų įvesta „Halo“, nors komandos buvo prieš

Trečiadienį vakare tapo aišku apie FIA sprendimą, priimtą „Formulės-1“ Strateginėje grupėje: nuo 2018 metų ant bolidų turi atsirasti „Halo“ sistema – mašinos kokpito apsauga.

Vokiečių ekspertas, „Auto Motor und Sport“ žurnalistas Michaelis Schmidtas svarsto apie tokio nevienareikšmiško sprendimo pasekmes.

FIA faktiškai nepaliko jokio pasirinkimo komandoms - nei lenktynininkams, nei sirgaliams: federacija pareikalavo, kad jau kitais metais F-1 mašinos turėtų arba „Halo“, arba „Shield“ – alternatyvią vairuotojo galvos apsaugo sistemą. Bet kadangi „Shield“ yra labai netobula ir reikalaujanti daug patobulinimų sistema, vadinasi  teks priimti „Halo“ sistemą. Ir nežiūrint į tai, kad 9 komandos iš dešimties buvo prieš. Daugiau kaip pusė pilotų nesidžiaugia tokia perspektyva, sprendžiant iš apklausos, kuri buvo atlikta žiemą ir buvo mažai afišuojama.

Yra laikoma, kad „Halo“ tipo apsauga galės padidinti saugumą 18 proc., apsaugodama pilotą nuo stambių nuolaužų pataikymo avarijų atveju. Gali būti, kad skaičiavimai, kuomet į pilotą pataiko nuo kitos mašinos atitrūkęs ratas, yra ir teisingi, tačiau ratų tvirtinimas kiekvienais metais tampa vis geresnis, nuo 2018 metų bus įvestas trečias papildomas saugumo lynas, kuris laikys ratą avarijos atveju.

Tačiau įvedus „Halo“ padidės specifinės rizikos: pavyzdžiui, jei mašina apsivers ir užsidegs, pilotui bus kur kas sunkiau išlipti iš kokpito, bet tokių atsitikimų tikimybė yra nedidelė. Be to, „Halo“ neapsaugos nuo smulkių nuolaužų bei daiktų, kaip tai buvo traumos atveju, kurią 2009 metais per Hungaroringo kvalifikaciją gavo Felipe Massa.

Argumentai, kad koks nors išorinis objektas gali pataikyti į „Halo“ ir rikošetu atšokti į kurią nors kitą piloto kūno dalį, mažiau apsaugotą nei galva ir kad apsaugos sistema gali būti pažeista prie stipraus šoninio smūgio ir dėl to gali būti patirta dar didesnė trauma, FIA buvo atmesti kaip neesminiai.

Kad ir kaip bebūtų, „Halo“ sistema bolide atrodo kaip svetimkūnis ir niekaip nedera su bendra važiuoklės koncepcija. Nespėjome pasidžiaugti, kad naujieji bolidai iš tiesų atrodo įspūdingai, agresyviai bei veržliai, kai kitais metais ši harmonija bus pažeista.

Jei kalbėti apie sirgalius, tai galima įsivaizduoti, kaip jie atsilieps apie naująją galvos apsaugą, kuri per pusę paslėps piloto šalmą, kuris ir taip blogai matyti. Daugeliui automobilių sporto gerbėjų „Formulė-1“ yra mašinos su atvirais kokpitais, o kai atsiranda sprendimai, paliečiantys sudėtingas emocijas – nuo nesusipratimo iki pilno atstūmimo, vargu ar tai padės šio sporto populiarinimui.

Beje, FIA yra linkusi „Halo“ stumti ir toliau, ateityje šios sistemos turėtų atsirasti ir kitose lenktynių serijose, įskaitant ir kartingą. Nepaisant visų argumentų prieš, FIA šįkart pasinaudojo diktato politika, remdamiesi tuo, kad tai padidins varžybų saugumą ir Jenas Todtas užėmė labai griežtą poziciją. Turima galvoje tai, kad kiekviena gyvybė, kuri gali būti išgelbėta, turi būti išgelbėta.

M. Schmidto nuomone, toks požiūris vienu metu ir teisingas, tačiau kartu ir nekorektiškas. Teisingas todėl, kad jis iš tiesų yra akivaizdus – apsisaugoti reikia. O neteisingas todėl, kad automobilių sportas iš esmės yra susijęs su rizika. Jei FIA lenktynėse nori pasiekti 100 proc. saugumo, tai tada greitį lenktynių trasose privalėsime sumažinti iki 100 km/h. O dar geriau būtų pereiti prie nepilotuojamų automobilių. Todėl liepos 19 dieną galima laikyti juoda diena automobilių sporte.