J. Key: mes įtakojome eilę „Honda“ techninių sprendimų

„Toro Rosso“ komandos technikos direktorius Jamesas Key papasakojo apie uždavinius, kuriuos sprendė jų komandos konstruktoriai su inžinieriais kurdami 2018 metų važiuoklę, kuri yra pritaikyta dirbti su „Honda“ jėgos agregatais.

• Kokio požiūrio buvo prisilaikyta kuriant STR13 važiuoklę?
• Teko išspręsti keletą labai sunkių uždavinių, bet tarp jų nebuvo tokių, kuriuos būtų galima pavadinti visiškai naujais. Labiausiai akivaizdžiu buvo tai, kad pas mus pasikeitė jėgainių tiekėjas, bet kartu buvo ir keletas nedidelių Techninio reglamento pasikeitimų aerodinamikos srityje, keletas išaiškinimų, kurie liečia pakabą ir pan. – visa tai atsiliepė mūsų požiūryje į darbą. Pagrindine užduotimi buvo tai, kad reikėjo išsiaiškinti su reglamento reikalavimais, panaudojant mūsų žinias bei patirtį, o tai yra normalus procesas pereinant iš vieno sezono į kitą. Labiausiai pastebimas elementas, apie kurį daugiausiai kalbama,  be abejo buvo „Halo“, vairuotojo galvos apsaugos sistema. Mes pirmą kartą su ja dirbome, mes neturėjome jokios informacijos, gautos ankstesniais metais, kuria galėtumėme remtis. Todėl, spręndžiant „Halo“ integracijos į važiuoklę užduotį, mums viską reikėjo daryti nuo nulio. Struktūriniam šios sistemos integravimui buvo keliami labai griežti reikalavimai, tas pats ir su „Halo“ tvirtinimu, todėl mus teko labai daug padirbėti norint viską padaryti teisingai. Viena iš priežasčių, paaiškinančių, kodėl „Halo“ atrodo būtent taip – o klausimai dažniausiai buvo keliami dėl jos išvaizdos, yra susijusi su tuo, kad ši sistema turi būti be galo tvirta ir išlaikyti labai dideles apkrovas. Tokiu atveju jūs nebūtinai gausite komponentą, kuris puikiai įsipaišytų į mašinos išvaizdą. Uždavinys buvo tas, kad viskas atrodytų stilingai: „Halo“ sukonstruota taip, kad ji atitiktų labai griežtus reikalavimus mechaninio tvirtumo prasme.

Kai dėl kitų mašinos dalių, be variklio, tai mes pasinaudojome savo žiniomis arba kūrėme naujus sprendimus, bet dažniausiai tobulinome jau turimus, priklausomai nuo to, ar jie buvo silpnosios ar stipriosios pernykščio bolido vietos. Tai pat reikėjo panaudoti ankstesnė patirtį vykdant naujus reglamento reikalavimus. Todėl 2018 m. važiuoklė kažkuria prasme yra pernai metų STR12 evoliucija. Tačiau daugelis mašinos galinės dalies sprendimų buvo perdaryti, kadangi jie nepriklausė stipriajai senosios mašinos pusei.

Jei kalbėsime apie aerodinamiką, tai kai kurios sritys skiriasi nuo to, kas buvo 2017 metais – jos buvo patobulintos. Darbas ties aerodinamika tęsiamas ir dabar – jos modernizavimas bus tęsiamas nuolat viso sezono eigoje. Mums teks padaryti dar ne vieną atradimą, jei kalbėti apie dabartinį reglamentą važiuoklei, tai visai įmanoma, kad sezono viduryje mašina atrodys visai ne taip, kaip dabar. Aerodinamikos tobulinimas – tai mūsų pagrindinė užduotis visam sezonui.

• Pakalbėkime apie esminį pasikeitimą – apie naują jėgos agregatą...
• Ankstesniais metais mes keletą kartų keitėme jėgainių tiekėją, todėl turime sukaupę nemažai patirties. Nors sprendimas buvo priimtas vėliau nei norėtųsi, ypatingų problemų integruojant jėgainė į važiuoklę neiškilo. Žinoma, jei būtų buvę daugiau laiko, mes kitaip būtumėme sprendę kai kuriuos techninius uždavinius, bet apskritai mašinos architektūra būtų buvusį tokia pati ir jėgainė taip pat tvarkingai būtų integruota į važiuoklę. „Honda“ sukūrė labai kompaktišką jėgainę, su kuria labai paprasta dirbti. Tai buvo maloniu atradimu, kai mes iš motoristų gavome priminus duomenis ir pradėjome su jais svarstyti techninius klausimus. Tai taip pat reiškė, kad mes gavome šansą pakeisti pavarų dėžės konstrukciją, kad pagerėtų daugelio galinės pakabos elementų išsidėstymas.

Kai dėl darbo su „Honda“, tai, žinoma, buvo nauja patirtis. Anksčiau man teko turėti reikalų su japonų motoristais ir tuomet bendradarbiavimas buvo vaisingas, bet dabar mes dirbame su variklių tiekėju, kuris bazuojasi už Europos ribų ir mes neturime šansų netikėtai aplankyti variklių tiekėjų ir su jais padiskutuoti prie CAD (automatinio projektavimo sistema) terminalo. Bendravimas vyksta pagal tvarkingą iš anksto suderintą grafiką. Tarp Europos ir Japonijos labai didelis laiko skirtumas ir tai reikia turėti galvoje. Dar viena svarbus šio bendradarbiavimo aspektas, kad mes gavome gamyklinės komandos statusą – tai puikios galimybės tiek mums  tiek ir „Honda“. Mūsų atveju kalba ėjo ne vien apie variklio sumontavimą mūsų bolide, bet ir aptariant visą krūvą detalių, su tuo susijusių – kalba ėjo apie programinį aprūpinimą, elektroniką, net įrangos išdėstymą garaže, betarpiškai apie jėgainės ir aušinimo sistemos darbą – reikėjo užmegzti glaudžius ryšius su mūsų japonų kolegomis ir padaryti įtaką visai eilei techninių sprendimų. Šia prasme užduotis buvo labai sunki, bet spręsti ją buvo ne galo įdomu, mes gavome gerą patirtį.

• Ko galima tikėtis iš naujojo sezono?
• Kažkurį laiką mes tobulinsime mūsų ryšius su naujais partneriais, bet laikui bėgant viskas atsistos į savo vietas. Laukiu, kad mes važiuosime kur kas konkurencingiau. Mes jau turime planus tiek artimiausiai ateičiai, tiek ir vidutinei perspektyvai, kad pasiektumėme tokį lygį, kokio mes norime, o dabar šie planai yra detalizuojami. Tikiuosi, kad „Toro Rosso“ rezultatai ypač pagerės antroje sezono pusėje ir tuomet bus aišku, kokie yra tolimesni mūsų tikslai.