K. Raikkonenas: mano aistra lenktynėms nedings metams baigiantis

Kimis Raikkonenas papasakojo apie jo santykius su komandos draugu ir apie perspektyvas likti „Ferrari“ komandoje 2019 metais...

-          Kaip jūs su Sebastianu tapote draugais?

-          Tai atsitiko jo debiutinio sezono „Formulėje-1“ 2007 metais įkarštyje. Jis buvo labai jaunas,  o aš – jau patyręs pilotas. Atsimenu, mes susitikome po lenktynių, apsčiai išsikalbėjome ir  susitarėme, kad kartais mes kartu skaidysime į lenktynes. Nuo to laiko mes susidraugavome. Santykiai tapo dar artimesni, kai abu pradėjome lenktyniauti „Ferrari“ komandoje.

-          Jūs jau ketvirtą sezoną lenktyniaujate drauge. Kas jums labiausiai patinka Sebastiano elgesyje?

-          Jis yra tiesus ir aistringas, lygiai toks pats , koks ir aš. Kaip ir man, jam patinka būti paprastu. Tarp mūsų – atviri santykiai be jokių paslapčių.  Aš su juo praleidžiu daugiau laiko, nei skiriu kitiems kolegoms kartu sudėjus. Jūs nesurasite daugiau tokio piloto kaip jis.

-          Kas jums daro įspūdį jo lenktynių stiliuje?

-          Jis visuomet lenktyniauja aukščiausiame lygyje, jam praktiškai nebūna blogų dienų – tai reta savybė. Ir jį labai sunku aplenkti.

-          Ar manote, kad jūs pasiliksite jo komandos draugu ir 2019 metais?

-          Man nuolat užduoda šį klausimą. Liksiu aš ar ne? Sprendimą priimsiu ne aš, viskas priklausys nuo to, ar to norės komanda. Jie žino, ko aš noriu. Manęs nebebūtų „Formulėje-1“, jei man tai nepatiktų. Aš neturiu daugiau ko įrodinėti. Lenktynių džiaugsmas – vienintelis dalykas, kuris mane čia laiko – be viso kito aš galiu ir išgyventi. Aš dedu visas pastangas ir gaunu lygiai tokias pačias emocijas, kai tik pradėjau čia lenktyniauti.

-          Vadinasi, jūs dar pasiliksite ir kitiems metams?

-          Sprendimas priklauso nuo daugelio faktorių. Akivaizdu, kad mano aistra lenktynėms nedings šio sezono pabaigoje.

-          Mašinos greitis pirmose lenktynėse jums suteikia papildomos motyvacijos pratęsti karjerą?

-          Jei kalbėti apie rezultatus, tai jie pirmose lenktynėse galėjo būti ir geresni, jei turėsime galvoje su pasitraukimą Bahreine ir Ispanijoje.

-          Ką jums reiškia tas faktorius, kad jūs esate paskutinis lenktynininkas, kuris „Ferrari“ komandai atnešė pasaulio čempiono vardą?

-          Nesupraskite manęs neteisingai, bet aš nematau tame nieko ypatingo. Gali būti, kad aš jau daugelį metų lenktyniauju už šią komandą ir ilgai dirbu su tais pačiais žmonėmis. Tai ne tai,  apie ką aš dažnai svajoju. Aš prisimenu tai tik tada, kai atvažiuoju į bazę Maranelle, kur vyrauja ypatinga atmosfera ir aistra. Nuo pat pirmos dienos supratau, kad ši komanda žiauriai skiriasi nuo kitų.

-          Kaip jūs susitvarkote su tėvo pareigomis?

-          Su savo vaikais aš gyvenu normalų gyvenimą. Dukrai netrukus sukaks vieneri metai, ji dar nevaikšto, todėl ją lengva kontroliuoti. Sūnus vyresnis, jis laksto nuo ryto iki vakaro. Gali pradėti žaisti stalo futbolą ir iškart po to pakvieti mane eiti kartu į gatvę... Svarbu skirti jiems tiek dėmesio, kiek įmanoma.

-          Jūs kalbate itališkai?

-          Aš žinau, keletą itališkų žodžių ir suprantu kai kurias frazes, bet įprastai komanda su manimi bendrauja angliškai. Aš esu labiau linkęs koncentruotis ties bolido pilotavimu, o ne sugrįžti atgal į mokyklos suolą. Nors būtų labai šaunu išmokti itališkai.

-          Kodėl jūs nutarėte atsidaryti paskyrą Instagram?

-          Atvirai sakant, aš nesu socialinių tinklų gerbėjas. Žmona padeda man vesti mano paskyrą. Instragram – geras būdas išsaugoti ką nors atminčiai. Prieš daugelį metų žmonės filmuodavo savo šeimyninius video, o dabar visi turi išmaniuosius telefonus, bet neretai fotografijos pasimeta, o internetas padeda jas surasti. Gali būti, kad po kurio laiko aš žiūrinėsiu tas nuotraukas, kai aš buvau lenktynininku...