M. Elliottas: pernai patekome į spąstus

„Mercedes“ vyriausiasis technikos direktorius Mike'as Elliottas pripažįsta, kad pereinant prie naujojo techninio reglamento, kuris leido naudoti žemės efektą prispaudžiamajai jėgai generuoti, komanda pateko į savotiškus spąstus.

Pernai „Mercedes“ turėjo rimtų problemų su W13 bolidu, ypač sezono pradžioje ir tik artėjant pasaulio čempionato pabaigai George'ui Russellui pavyko laimėti Brazilijos GP etapą. Šiemet „Mercedes“ bėdų turi kur kas mažiau, tačiau komandai ne visada pavyksta pasiekti stabilaus mašinos darbo, pavyzdžiui, Belgijoje vėl pasireiškė bolido vertikalaus šokinėjimo problema važiuojant dideliu greičiu tiesiosiose.

„Jei prisiminsime senąjį techninį reglamentą, tai tuos bolidus buvo galima reguliuoti taip, kaip tau patinka, - M. Elliottas kalbėjo „RacingNews365“. - Senosios mašinos turėjo gana didelę pakabos reguliavimo amplitudę ir tai leisdavo pasiekti optimalaus balanso įveikiant posūkius. Komandos nebuvo apribotos pakabos kietumu ir buvo galima parinkti tokius nustatymus, prie kurių aerodinamika veikdavo su reikiamu efektyvumu.

Tačiau naujosios kartos bolidų aerodinamikos ypatumas yra tas, kad jiems reikalinga minimali prošvaisa. O tam, kad būtų galima sėkmingai eksploatuoti tokią mašiną, pakaba turi būti tik kieta – jei atvirai, tai buvo viena iš problemų, su kuria mes susidūrėme pernai. Kadangi dabar bolidai reikalauja tik labai mažos prošvaisos, tai kaip tada pasiekti teisingo balanso?

Be to, prie dabartinių apribojimų aerodinaminiams tyrimams mes galime atlikti tik tam tikrą skaičių bandymų vėjo tunelyje – to nepakanka, norint teisingai apsispręsti su mašinos modernizacijos kryptimis ir judėti ta linkme.

Žodžiu, bėdų pakanka. Jei nuspręsite viską teisingai, reikia vieną bolidą pagaminti su didesniu klirensu, o kitą – su maža prošvaisos reikšme. Bet tada pamatysite, kad su kiekvienu iš dviejų modelių jūs vėjo tunelyje galėsite dirbti tik po tris sesijas per savaitę. Taip jūs nieko nepasieksite ir nebus jokios pažangos.

Todėl reikia apsispręsti su kuria nors viena kryptimi ir darbo procesus kažkuriuo laipsniu koreguoti. Bet man dabar norėtųsi tikėti, kad mes pagaliau suradome teisingą technikos modernizacijos kryptį“.