M. Illienas: be rėmėjų aš negalėsiu kurti variklių „Formulei-1“

Mario Illienas – vienas iš autoritetingiausių lenktyninių variklių kūrimo specialistų.

Diskusija apie naująjį variklių techninį reglamentą, kuri prasidėjo „Formulėje-1“, jį labai domina, nors labai svarbiame susitikime, kuris įvyko spalio 31 d. Paryžiuje, FIA būstinėje, jis nedalyvavo, nes tuo metu buvo istorinių lenktyninių automobilių ralyje Pietų Afrikoje. Bet vėliau jis įdėmiai išnagrinėjo visus sprendimus, kurie buvo priimti Paryžiuje.

Apskritai jis sutinka su kryptimi, kurios ėmėsi „Liberty Media“ ir FIA, tačiau kol kas techninė informacija, kurią jie suteikė, yra nepakankamai detali. M. Illienas įdėmiai seka permainas, kurios vyksta į čempionatą atėjus naujiems savininkams, kurie deklaruoja norą į „Formulę-1“ pritraukti nepriklausomus gamintojus. Norint suprasti skirtumą tarp M. Illieno kompanijos ir gamyklinio gamintojo, pakanka priminti keletą skaičių: „Ilmor“ dirba 87 žmonės, tuo tarpu kai „Mercedes“ bei „Ferrari“ jėgainių kūrimo padaliniuose triūsia po 500 žmonių.

Kita vertus, „Ilmor Ingineering“ jėgomis buvo sukurtas variklis, kuris šiuo metu gana sėkmingai naudojamas amerikiečių serijoje „IndyCar“. Šio variklio sukūrimas atsėjo maždaug 7,5 mln. eurų. Kasmet šio motoro modernizacijai ir eksploatacijai dar išleidžiama po 4 mln. eurų.

Ir vėl palyginimui: kitais metais kiekvienos „Formulės-1“ komandos išlaidos jėgainėms turi būti sumažintos iki 12 mln. eurų, kartu jų skaičius kiekvienam bolidui turės būti sumažintas iki trijų per visą sezoną. Pagal „Renault“ informaciją, norint pasiekti tokį patikimumo lygį, vien tyrimams ir kūrimui reikia išleisti apie 100 mln. eurų. Kartu prancūzų motoristai baiminasi, kad naujos 2021 metų jėgainės sukūrimas atseis ne mažesnę sumą.

Illieno žodžiais, reikalas tame, kad gamyklinėse komandose išties viskas yra labai brangu: „Jie net šviesos negali įjungti neišleisdami 1000 eurų. Jų išlaidos yra tokios didelės ne vien dėl didelio darbuotojų skaičiaus, bet ir dėl labai brangios įrangos. Stendas mašinos, jėgainės ir transmisijos  dinaminiams bandymams kainuoja 25-30 mln. dolerių. Mes tokio neturime“.

Kursą link jėgainių supaprastinimo ir jų kainos mažinimu M. Illienas laiko teisingu, bet jis turi savo nuomonę šiuo klausimu: „Technologijos turi būti paprastesnės ir pigesnės. Tačiau nepriklausomas gamintojas vis tiek negalės ateiti į „Formulę-1“ be išorinės finansinės paramos – jam tai ekonomiškai bus nenaudinga. Be rėmėjų aš negalėsiu gaminti variklių „Formulei-1“. „IndyCar“ atveju su „Chevrolet“ palaikymu mes aprūpiname varikliais pusę komandų, todėl aš galiu išgyventi. Bet jei aš teturėčiau tik dvi komandas, tai aš, regis, negalėčiau vystyti savo verslo: tuomet lėšų užtektų tik tam, kad kompensuočiau išlaidas ir ne daugiau.

Vienu iš principinių momentų, į kurį atkreipia dėmesį M. Illienas, susijęs su motoro-generatoriaus MGU-H atsisakymu: „Išlaidos vien tik MGU-H sukūrimui yra prilyginamos vidaus degimo variklio sukūrimui – tai milžiniškos sumos. Norint padidinti variklio efektyvumą, pakanka turbinos ir MGU-K. Šiuos du jėgainės elementus reikia perdirbti iš naujo, kad energijos rekuperacijos sistema taptų efektyvesnė“.

Jei tokia kompanija kaip „Ilmor“ imsis gaminti jėgaines „Formulei-1“ pagal Techninį reglamentą nuo 2021 metų, tai Mario Illienui teks darbuotojų skaičių padidinti 20 žmonių. Tačiau bet kokiu atveju  jam tai būtų rizikinga įmonė, net jei jis tieks jėgaines dviem komandoms: „Jei bent vienas iš klientų neapmokės sąskaitos – aš "būsiu bankrotas“.