Vokietijos automobilių gamintojai siekdami tapti ekologiškais susiduria su sunkumais

Vokietijai spartinant investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, jos automobilių gamintojų energijos suvartojimas atskleidžia, kiek svarbiausia šalies pramonė yra priklausoma nuo iškastinio kuro. Jų priklausomybė atskleidžia kliūtis, su kuriomis susiduria automobilių gamintojai, keisdami savo energijos suvartojimą.

Rusijos invazija į Ukrainą ir išaugusios dujų kainos paskatino Vokietijos pramonę, kuri suvartoja dar 30% šalies energijos, atsisakyti iškastinio kuro, nes tokių priemonių kaip anglies dioksido kompensavimas ir atsinaujinančios energijos sertifikatai nebepakanka, kad atitiktų naujus reikalavimus siekiant energetinės nepriklausomybės.

„Volkswagen“ priklauso nuo neatsinaujinančių energijos šaltinių maždaug 80 %, o BMW šis skaičius viršija 60 % pagal 2021 m. anglies dioksido atskleidimo projekto duomenis.

Energiją taupančioje „Mercedes-Benz“ gamykloje Sindelfingene 30% energijos tiekiama per saulės baterijas ant stogo. Balandžio pradžioje buvo teigiama, jog šiuo metu atsinaujinantys energijos šaltiniai patenkina 45–50 % jos energijos poreikių ir kad iki 2030 m. 15 % jos būtų patenkinti naudojant vietoje veikiančius atsinaujinančios energijos generatorius. 

BMW Leipcige įsikūrusi gamykla, gaminanti elektrinį i3, pagamina 20 % gamybai reikalingos energijos iš keturių vietoje esančių vėjo malūnų.

Bendrovė atsisakė pasakyti, kokia dalis jos bendros energijos suvartojimo Vokietijoje yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių vietoje ar už jos ribų, tačiau teigė, kad „to nepakaks padengti, jei dujos išsijungs“.