WRC. Asfaltas Prancūzijoje

„Tour de Corse“ vardu žinomos varžybos yra (ko gero) pirmas tikras asfalto ralis šį sezoną. Vokietijos ralio keliai, nors ir asfaltuoti, dažnai yra dengti žvyru arba dėl kitų priežasčių nelabai panašūs į „normalų“ asfaltą.
Be to, šios varžybos yra pirmosios iš „poros“ su Ispanijos „Rally Catalunya“. Ateinančiais metais tokia eksperimentinė pora turėtų būti Vokietijos ir Suomijos WRC etapai, o nuo 2007-ųjų žadama įvesti taisykles, pagal kurias „reguliaria tvarka“ dvejoms iš eilės varžyboms turės būti naudojami tie patys automobiliai, tai yra leidžiama keisti tik normaliai susidėvinčias, dylančias detales (pakabos elementai, stabdžių detalės), skysčius, o svarbiausi mazgai, įskaitant kėbulą ir variklį, turės išlikti tie patys. Šių priemonių tikslas yra mažinti varžybose dalyvaujančių komandų išlaidas. Matyt, FIA įvertino „vieno variklio dvejoms varžyboms“ patirtį ir nutarė išvystyti idėją.
Legendinėmis vadinamos „Tour de Corse“ trasos nėra lengvos. Priešingai, jos atima labai daug jėgų: ekipažai ilguose santykinai žemo vidutinio greičio GR (trumpiausias – 15,92 km, ilgiausias – 36,24 km) važiuoja tarp uolų ir prarajų, patirdami stiprias fizines perkrovas ir nuolat jausdami įtampą dėl kalnų kelių specifikos, lemiančios, jog mažiausia klaida gali reikšti pasitraukimą iš varžybų. Negana to, tikėtina, jog pasitraukimas būtų „su dideliais gumbais ir mėlynėmis“. Vietos „trumpam nulipti į griovį“ nėra. Truputį lengviau, jei šviečia saulė, tačiau rudenį čia dažnokai pasitaikantis stiprus lietus gali kelią padaryti ypatingai slidžiu. Tokie atvejai šiame „tūkstančio posūkių“ ralyje vairuotojams išvaro nemažai prakaito. Ir šį kartą orų prognozės žada audrą bei stiprų lietų. Nors neturėtų lyti visų varžybų metu, bet keliai išdžiūti nespės.
Greičio ruožai dažnai yra sudaryti iš skirtingų (nevienodo sukibimo) dangų atkarpų, kurių charakteristikos dar keičiasi lyjant. Net jei kas nors (sėdintis serviso parke prie jūros ir laukiantis žinių iš žvalgų kalnuose) žinotų, kokios padangos yra optimalios būtent tą minutę, vistiek prieš pat startą „gumos“ nepakeisi ir kiekvienai atkarpai nepritaikysi…
Per pastaruosius penkiolika metų tik penki ne prancūzų vairuotojai yra laimėję šį ralį. Vietinių sąlygų žinojimas, tiksliau, „kelio jausmas“ visada suteikia daugiau šansų. Ko gero, taip ir turėtų būti: prancūzams – kalnų asfaltas, suomiams – žvyrkeliai su tramplinais, švedams – ledas bei sniegas… Įdomu, kokiose trasose stipriausi būtų lietuviai? Turbūt, mintinai išmoktose… Atsiprašau, pajuokavau.
Į ką atkreipti dėmesį? Sebastienas Loebas garsiai sako, kad „namų“ ralyje nori tik pergalės. Tokiose „kintamų aplinkybių“ sąlygose jis dažniausiai ir laimi. Be to, šį kartą Sebas jau turi rankose čempiono titulą ir gali sau leisti nebijoti klaidos, vadinasi, važiuoti dar greičiau. Tiesa, šį kartą nerizikuoti spaudžia komandos vadovai, kuriems svarbiau yra iškovoti pergalę ir gamintojų įskaitoje. Jų argumentai aiškūs: juo geresnis rezultatas, tuo daugiau šansų sugrįžti į WRC po metų.
Prisimenate Monte Karlo, kur žiūrovai primėtė ant kelio sniego, dėl kurio (netikėtai atsiradusio) patyrė avariją Petteris Solbergas ir prarado nemažai laiko Marcusas Gronholmas? Sebastienas buvo iš anksto numatęs, kad kas nors taip gali pasielgti. Jis tarsi žmogus–skaičiavimo mašina. Neabejotinai tai yra viena iš svarbiausių prielaidų (ar priežasčių), dėl kurių Sebastienas Loebas yra čempionas. Ir ypatingai stiprus tokiame ralyje, kaip šis.
Petteris Solbergas, vienų šaltinių teigimu, vairuodamas pastebimai pagerintą (valdymo prasme) „Imprezą“ ir turėdamas naujas, gerai testavimo metu užsirekomendavusias „Pirelli“ padangas (tarp kitko, kas pavogė vieną naujutėlaitę „Michelin BTO“ Japonijos ralyje?... Į kolekciją ar tyrimams? Klausimai, žinoma, retoriniai…), sieks pergalės, kitų šaltinių teigimu, „darys, ką galės ir mano, kad bus tarp prizininkų“. Bet kuriuo atveju, jis gali „lipti ant kulnų“ S.Loebui. Ypač, jei bus (kaip planuojama) šlapia.
Dalyvaus keletas „asfalto specialistų“, tokių, kaip Markko Martiną pakeitęs Nicolasas Bernardi, Gilles Panizzi, kuriam Prancūzijos etapas yra „geriausias pasaulyje asfalto ralis“, dar vienas prancūzas, Alexas Benque, būtent čia žadantis parodyti, ką gali „Škoda“ ant asfalto. Į podiumą pretenduoja ir Francois Duvalis, kuris Korsikos ralyje jaučiasi komfortiškai, kuriam šis ralis yra „pats smagiausias“. Dar vienas prancūzas – Stephane’as Sarrazinas taip pat žada „spausti 100%“. Nepamirškime ir kovojančio dėl gamintojų įskaitos taškų Marcuso Gronholmo.
Jei bandytumėte išvardinti žinomiausias WRC automobilių markes, esu įsitikinęs, kad 99 procentais atvejų į pirmąjį penketą patektų ir „Ford“. Pasirodo, šios varžybos yra šimtasis „Ford Focus WRC“ automobilio startas Pasaulio ralio čempionate. Nuo 1999-jų Monte Karlo, kur šį automobilį pamatėme pirmą kartą, „Focus“ yra vairavę Pasaulio čempionai Colinas McRae'us, Carlosas Sainzas, Petteris Solbergas, gėrėjomės Markko Martino valdomais slydimais, o ateinantį sezoną prie vairo sės Marcusas Gronholmas. Vien 50 iš eilės etapų finišas taškų zonoje yra puikus rekordas. Pergalių – 16.
Taigi, nepaisant keltininkų streiko, ralis atvyko į Korsiką. Reikia gi kažkada išbandyti ir tikrą asfaltą.
Šaltinis: Arturas Jucaitis,