J. Herbertas: yra ir karštakošių pilotų

Dar prieš pereidamas dirbti į „Sky Sport“ kanalą, Johnny Herbertas atvažiuodavo į „Formulės-1“ varžybas kaip kviestinis teisėjas. Buvęs „Lotus“, „Benetton“, „Sauber“, „Stewart“ ir „Jaguar“ pilotas svarsto apie ginčytinas situacijas trasoje, iškilusias šiame sezone ir apie jaunųjų pilotų problemas, su kurios jie susiduria, o taip pat apie naują F-1 reglamentą.
- Kai jūs dirbote teisėju, kiek kartų pas jus buvo atėję pilotai, norėdami pateikti skundą teisėjų svarstymui?
- Kiek aš atsimenu, tai buvo tik vieną kartą. 2011 metais etape Indijoje skųstis buvo atėjęs Felippe Massa. Jis važiavo išore, kai jį vidine trajektorija bandė lenkti L. Hamiltonas ir pilotai susidūrė, nes F. Massa nepasitraukė ir į posūkį įvažiavo kaip nieko nebūtų. Vėliau F. Massa aiškino, kad trajektorija priklausė jam, bet, atvirai kalbant, tai nebuvo rimtas pasiteisinimas. L. Hamiltonui paprasčiausiai nebuvo kur dingti. Atsimenu, kad prie manęs prieidavo Niki Lauda ir klausdavo: „Kodėl tu priimi tokius sprendimus?“, kadangi galvodavo, kad tokiose situacijose nieko bausti nereikia.
- Bet panašią situaciją Felippe turėjo ir Hockenheime?
- Aš visuomet stengiuosi galvoti, kaip pasielgčiau, pats būdamas piloto vietoje. Šiuo atveju aš lenkusiam pilotui būčiau palikęs daugiau vietos. F. Massa pilnai galėjo tai padaryti ir nieko nebūtų praradęs. Paprasčiausiai jis būtų kiek plačiau išvažiavęs į posūkį, bet būtų likęs lenktynėse. Tokiais atvejais lenktynininkas privalo matyti, kad darosi jam aplinkui. Jei pilotas yra išorinėje trajektorijoje, visai įmanoma, kad kuris nors varžovas bandys jį lenkti vidine dalimi, tačiau F. Massa vis tiek „pjovė“ trajektoriją. Šansas, kad ten bus kitas pilotas, visai realus. Aš nesuprantu, kodėl nebuvo galima palikti šiek tiek vietos. Jis nebūtų pasitraukęs iš lenktynių ir niekam nereikėtų aiškintis, kieno buvo padaryta klaida. Jis taip pat aiškino, kad dėl susidūrino kaltas K. Magnussenas. Tačiau aš nesuprantu, kodėl Kevinas neturėjo teisės būti ten, kur jis buvo?
- Gali būti, kad tai yra F. Massos problemos, nes jis dažnai mėgsta ieškoti kaltų?
- Viena, ką aš galiu patarti, visuomet kitiems palikti laisvos vietos. Galima jos palikti visai nedaug – to pakaks, kad jūsų neapkaltintų. Man patinka Felippe, jis yra geras lenktynininkas. Bet jeigu jūs pabandysite ką nors padaryti su Fernandu Alonso ar Kimiu Raikkonenu, jie visada paliks jums vietos, bet vis tiek neužleis pozicijos. Bet kokiu atveju, tarpas vis tiek bus – paprasčiausiai dėl šventos ramybės. Jie nesiruošia nieko praleisti, bet jie linkę paaukoti 1-2 šimtąsias sekundės, įvažiuodami į posūkį kiek plačiau. Jie visuomet yra susikoncentravę. Tai yra meistriškumo ženklas.
Kas atsitiko Kanadoje? Tai tik mano mintys, bet... Kodėl F. Massa visada stengiasi konkurentui nepalikti nė vieno centimetro? Kodėl jis nutarė S. Perezui uždaryti visą trasą? Kas atsitiktų, jei jis būtų palikęs meksikiečiui bent pusę metro? Be to, jis supranta, su kuo kaunasi. Juk S. Perezas taip pat yra karštas lenktynininkas, kuris taip pat nenusileis.
- Iš kitos pusės, per startą Vokietijoje F. Massa vargu ar galėjo veidrodyje matyti K. Magnusseno bolidą?
- Jūs dažnai girdite iš pilotų: „Aš negalėjau jo įžiūrėti veidrodyje“. Dažniausiai tai būna netiesa. Jums nereikia jums matyti viso bolido. Tam, kad įvertintumėte, kas vyksta aplinkui, pakanka akimirką pamatyti tik bolido dalį, priekinio antsparnio dalį ar dar kai ką. To pakanka, norint suprasti, ar priešininkas važiuoja greičiau ar lėčiau, į kurią pusę suka, kiek jis yra arti. Tuomet pilotas turi pilną supratimą, kas vyksta. Jums nebūtina žinoti tikslaus atstumo centimetrais.
Aš nesu vairavęs šiuolaikinių bolidų ir negaliu visiškai teisingai vertint situacijų. Bet aš pilotavau 2012 m. „Mercedes“ mašiną. Nepasakyčiau, kad jos vairavimas labai skiriasi nuo to, kuris buvo mano laikais. Aš atsimenu save: kartais akseleratorių tekdavo atleisti net ir staro metu. Esu įsitikinęs, kad taip, priklausomai nuo situacijos, daro ir F. Alonso, K. Raikkonenas bei L. Hamiltonas. Jūs turite pakankamai informacijos, galinčios numatyti, kas atsitiks: jūs matote, kiek gerai jūs startavote, kas dedasi peletono priekyje. O kas vyksta už jūsų, matote veidrodžiuose. Kartais kai kam pavyksta labai gerai startuoti – jie tarsi kulka šauna į priekį. Tokius bolidus jūs pastebite iš karto, jis labai greitai važiuoja ir praktiškai jo neįmanoma nepastebėti. Aš netikiu, kai pilotai kalba, kad jie nieko nematė.
Labai gaila, kad F. Massa labai mėgsta kaltinti kitus. Aš nesu nė karto girdėjęs, kad jis pasakytų: „Tai buvo mano klaida“. Kaip lenktynininkas jis man labai patinka, bet jis per dažnai patenka į konfliktines situacijas, kurių galima išvengti. Galima iki begalybės bandyti įrodinėti savo tiesą, bet jei nepaliekate kitiems vietos, jūs paprasčiausiai niekada neišvengsite panašių atsitikimų. Pirmiausiai dėl to pralaimi pats pilotas. Kartais pačiam sau reikia pasakyti: „Viskas. Aš padariau viską, ką galėjau ir aš pralaimėjau. Jei aš jo nepraleisiu dabar, mano lenktynės baigsis“.
- Montrealyje dėl susidūrimo buvo apkaltintas S. Perezas. Ar sutinkate su tuo?
- Atvirai kalbant, aš nelabai suprantu, kodėl pilotams negalima judėti į šoną stabdant. Aš niekada nenaudojau purvinų technologijų, niekada nieko nestumdavau iš trasos, bet visuomet stengiausi pasunkinti priešininkui lenkimo manevrą. Mes išstumdavome vienas kitą stabdant. Mes nesistengėme kolegos priversti išvažiuoti už trasos, bet stengdavomės iki maksimumo pasunkinti užduotį lenkiančiajam. Jaunimo serijose tai ir dabar vyksta, bet „Formulėje-1“ kažkodėl to daryti nebegalima. Taip, kai kurie manevrai GP2 kartais atrodo idiotiškai. Bet teigiama, kad „Formulėje-1“ važiuoja patys geriausi pasaulyje pilotai. Jie privalo mokėti kontroliuoti panašias situacijas. Kova turi būti kieta, bet korektiška.
- Mes matėme itin korektišką kovą tarp F. Alonso ir S. Vettelio?
- Taip. Ir tai buvo puikus reginys. Taip galima gintis, bet reikia žinoti kaip ir prieš ką. Sako, kad S. Perezas pradėjo juoktis stabdymo zonoje. Bet kas iš to? Aš nematau tame problemos. Problema ta, kad Felippe tuo metu buvo prie pat Sergio. Kalti yra abu. Dar kartą sakau: yra pilotai, prieš kuriuos galima taip veikti, bet yra iš karštakošių...
- Ar būna taip, kad pilotai su jumis aptaria incidentus su jumis?
- Ne. Bet kartais jauni pilotai kreipiasi į mane patarimo. Vokietijoje po varžybų apie tai kalbėjausi su E. Gutierrriezu. Jis atėjo ir paklausė „Ką man daryti? Esu sudėtingoje situacijoje, kaip nustoti nervintis?“ Atsakiau : „Pirmiausiai pasidžiauk tuo, ką turi ir ką veiki“.
- Įdomu. Jis po kvalifikacijos interviu spaudai pasakė, kad nori iš naujo pasidžiaugti tuo darbu, kurį dirba?
- Matote, vadinasi jis manęs paklausė. Mes kalbėjomės su juo ketvirtadienį, o jis penktadienį priėjo prie manęs ir pasakė: „Aš atsilieku nuo A. Sutilo viena sekunde“. Aš jam tada pasakiau: „Paprasčiausiai tęsk darbą, situacija gali ir pablogėti, bet jausk malonumą iš to, ką darai. Gal dabar, gal po savaitės, bet rezultatas vieną dieną ateis. O kvalifikacijoje Vokietijoje jam sekėsi visai gerai.
Jei jūs bandote kam nors nuolat ką nors įrodinėti, tai jūs tarsi bandote vaikytis nuosavą uodegą. Jūs darote klaidas, vėliau bandote elgtis atsargiai, vėliau pats savęs klausiate „Kodėl praradau greitį?“, po to vėl darote klaidas. Ir taip tęsiasi iki begalybės.
Pateiksiu vieną pavyzdį, gal būt ne visai taiklų, bet artimą man. Mano dukros užsiima jodinėjimu. Aš visada nervinuosi, kai jos dalyvauja varžybose. Jos irgi nervinasi, tuomet nieko gero neišeina. Aš klausiu jų „Kame reikalas. Jūs užsiimate jodinėjimu, kadangi jums patinka. Todėl stenkitės pajusti malonumą“. Jos atsako: „Mes norime padaryti viską labai gerai, kad jūs su mama didžiuotumėtės mumis“. Joms sakau: „Jūs negalvokite apie mus – jei jums patiks, ir mums su mama bus gerai“. Gal tai ir labai paprasta pavyzdys, bet su lenktynininkais dažnai vyksta tas pats. Man patinka, kai pilotai klausinėja manęs. Net F. Alonso buvo kartą priėjęs...
- Ar tikrai?
- Ne, juokauju. Fernandui nereikia mano patarimų. Bet man patiko, kad E. Gutierrezas priėjo pasikalbėti. Jis yra malonus vaikinas, jis talentingas, jis tik negali to įrodyti. Prieš kelis metus visi matė, kad jis yra labai greitas. Bet dabar jis paprasčiausiai paslėptas. Aš suprantu, kad jo bolidas negali parodyti greičio. Kita vertus, jūs privalote kovoti su komandos kolega. Imkite J. Bianchi. Jis puikiai susitvarko su savo darbu, jis iškovojo taškus Monake, jis gerai važiuoja kvalifikacijose. Ir visi kalba tik apie J. Bianchi, nors jis turi patį blogiausią bolidą visame čempionate.
- „Formulę-1“ dabar dažnai kritikuoja už jos pasirinktą vystymo kryptį. Ką apie tai galvojate?
- Man patinka naujos technologijos. Kryptis, kuria vystosi šiuolaikinė „Formulė-1“, tai yra automobilių pramonės ateitis. Turint galvoje, kiek problemų komandos turėjo problemų per testus ir kaip bolidai važiavo Australijoje, tai tikrai fantastika. Tai rodo, kiek gera yra „Formulė-1“. Gamintojai nesusitvarkytų su tokiais darbų kiekiais kokius penkerius metus. F-1 tuo ir gera, kad ji moka susitvarkyti su užduotimis ne tik gerai, bet ir greitai. Tos technologijos, kurios naudojamos F-1 dabar, pramonei bus reikalingos jau po kelerių metų. Viena, kas man nepatinka, kad čia kartais draudžiami vertingi inžineriniai sprendimai. Neįsivaizduojate, kaip man gaila „F-dukt“ sistemos – aerodinaminių oro siurbtuvų. Tai buvo stebėtinai geras daiktas. Aš nesuprantu, kodėl ji buvo uždrausta. Tas pats su FRIC pakaba. Kam ji trukdė?