J. Sawardas: F-1 valdžioje siaučia gili krizė

Britų „Formulės-1“ žurnalistas Joe Sawardas svarsto apie gilią krizę, kuri apėmė „Formulės-1“ valdymą ir primena apie išankstines šios krizės priežastis, kurios yra tiesiogiai susijusios su Tarptautinės automobilių sporto federacijos FIA finansavimu.
„FIA prezidentas Jeanas Todtas nėra didelis meistras bendrauti, ypač su žiniasklaida, kai jis Bahreine pabandė išaiškinti FIA poziciją dėl kvalifikacijos formato. Kalba pakrypo apskritai apie „Formulės-1“ valdymo principus. FIA vadovas paaiškino, jog federacija yra bejėgė, kol visi vieningai nenubalsuos už dabartinės valdymo sistemos panaikinimą ir nebus pradėta kurti nauja sistema.
Jo žodžiais tariant, tai taps įmanoma tik 2020 metais, kai nustos galioti dokumentas, pakeitęs vadinamąją Santarvės sutartį, nes dabar „Formulėje-1“ pasiekti vienybės bet kokiu klausimu yra neįmanomas Sizifo darbas, net jei reikia nuspręsti, kokius sausainius geriau patiekti prie kavos.
Kaip tvirtina J. Todtas, kuomet jis sutiko, jog federacija užleido teisę viena užsiimti F-1 taisyklių kūrimu, jis neturėjo kitos išeities, kadangi prieš tai buvusio vadovo metais FIA pozicijos buvo gerokai nusilpusios. Žodžiu, 2013 m. birželį buvo pasirašytas dokumentas, kuris vadinasi „Santarvės sutarties realizacijos susitarimas“ („Concorde Implementation Agreement“) ir nuo to laiko „Formulėje-1“ viskas klostosi ne taip, kadangi vadinamoji Strateginė grupė yra savotiška rakštis – bandymas suderinti nesuderinamus dalykus. Visa tai galima sulyginti su mėsos vegetariniais tefteliais, verslo etika ir tokiais terminais kaip „puiki betvarkė“ ar „būti truputį nėščiam“, „jis jaunas, būdamas 85 metų“ ir pan.
Kodėl FIA atsidūrė tokioje situacijoje, kai negali valdyti F-1 sporto, kuriam turėtų vadovauti? Atsakymas akivaizdus – kalti pinigai. Dar iki to, kai ši sutartis buvo pasirašyta, FIA kasmet iš „Formulės-1“ gaudavo po 24,2 mln. JAV dolerių ir maždaug po 4 dolerius iš kitos savo veiklos. Čia nesuklydau, nepaminėdamas žodžio „milijonus“. Nežinau kaip jūs, bet aš be vargo galėčiau vadovauti federacijai, kuri per mėnesį gali išleisti daugiau nei po du milijonus dolerių. Tai nebūtų labai sudėtinga.
Bet negi federacijai, kuri turėtų vadovauti vienai iš sporto šakų, reikia nuosavo lėktuvo, kelionių tik verslo klase, raudonų kilimėlių ir kitokio dekoro, brangių kampanijų apie eismo saugumą keliuose ir ekologinių iniciatyvų? Ne. Tačiau problema tame, kad dar iki to, kai gimė Bernie Ecclestone, 1904 metų vasarą šešios Europos valstybės sukūrė organizaciją, kuri turėjo užsiimti tarptautinio lygio automobilių sporto varžybų organizavimu, o dabar FIA priklauso daugybė nacionalinių automobilių mėgėjų klubų. Federacijai visus šiuos klubus reikia remti finansiškai, bet jie nedalyvauja jokiuose sporto reikaluose, tačiau balsuoja ir renka federacijos valdžią. Ir tai visai ne sutapimas, jog „Concorde Implementation Agreement“ buvo pasirašyta kaip tik prieš naujo FIA vadovo rinkimus.
J. Todtas pasirašė sutartį dėl to, kad FIA iš „Formulės-1“ gaunamus pinigus padvigubintų iki 43,7 mln. dolerių per metus. Šis padidėjimas buvo gautas iš papildomų 4,7 mln. dolerių starto mokesčių, kuriuos moka komandos, 13,5 mln. išmoka iš FOM biudžeto, kuriuos duoda B. Ecclestone ir dar 1,3 mln. už superlicencijų sportininkams išdavimą. Be to, federacijai buvo garantuota teisė į nemokamą jos krovinių pristatymą oro transportu į F-1 etapus, nemokamus lėktuvų bilietus, vienkartinė 5 mln. dolerių išmoka už sutarties pasirašymą ir teisė beveik už dyką – 460 tūkst. dolerių – nusipirkti 1 proc. F-1 valdančio holdingo „Delta Topco“ akcijų. Dalis nedidelė, tačiau jos vertė rinkoje yra apie 60 mln. dolerių. Kita vertus, šios akcijos yra FIA balanse ir sudaro itin patikimos organizacijos įspūdį.
Taigi, jei peržiūrėti visą šią situaciją ir FIA tikrai norėtų užsiimti F-1 reikalų valdymu, ar visos kitos pusės sutiktų federacijai mokėti tokius didelius pinigus? Kuomet verslo rykliai iš CVC fondo yra priversti išsiskirti su savo pinigais, jie jaučia tikrą fizinį skausmą. O jei FIA pradės gauti kur kas mažiau, tai kas tada apmokės jos valdininkų nesibaigiančias keliones po pasaulį ir nuolatinius posėdžius?
J. Todto planas buvo tas, kad kiti automobilių sporto čempionatai federacijai taip pat mokėtų kur kas daugiau, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo „Formulės-1“, tačiau kitų varžybų organizatoriai nesutinka mokėti tiek, kiek jis prašo. Skaitytojai tikriausiai pastebėjo, jog dabar visai yra numarintas klausimas dėl „Formulės-2“ rengimo, kadangi niekas nenori už tai daug mokėti. Šiuo metu taip pat vyksta kova tarp FIA bei GP2 ir GP3 serijų, kurios privalo FIA už tai mokėti, nes ši kontroliuoja palaikymo lenktynes.

Man regis, išeitis iš šios aklavietės yra tik viena: automobilių koncernai bei stambios media kompanijos 2020 metais privalės suformuoti aljansą, veikti vieningu frontu ir pasakyti, kad jie nedalyvaus F-1 lenktynėse, jei FOM rykliai nesumažins savo finansinio apetito. O FOM dabar negali sau to leisti, nes turi milžiniškų skolų, susikaupusių dėl to, kad savininkai iš CVC ir kiti akcininkai, tokie kaip Bernie, tiesiog springsta pinigais, kuriuos jie pasiima iš F-1 organizacijos.
Jei toks aljansas bus suformuotas ir pareikš savo teises, visos pusės pradės siundinti savo teisininkus vienus ant kitų, bet jei komandos išsaugos vienybę, „Formulės-1“ savininkams neliks ką pardavinėti. Ir tada subyrės jų susitarimas su FIA, galiojantis 100 metų. Federacijai neliks kitos išeities, kaip tik pradėti padlaižiauti automobilių koncernams ir kaulyti iš jų pinigų, neva FIA gali surengti kokias nors „aukšto tarptautinio lygio“ varžybas ir pavadinti tai „pasaulio čempionatu“.
O kol kas niekas nesikeis ir esant dabartinei nenormaliai valdymo sistemai, kvalifikacijos formatas išliks toks pats nevykęs kaip dabar. Kol žiūrovai nustos visai lankę lenktynes...
Apskritai, idėja pakeisti kvalifikacijos formatą buvo gera ir nukreipta į tai, kad būtų kur kas patrauklesnė F-1 etapo šeštadienio programa ir permaišius startinį lauką, pačios lenktynės būtų kur kas įdomesnės. Tačiau kažkodėl pamiršta, jog su lenktynėmis šiuo metu yra viskas tvarkoje. Mes jau pamatėme du nuostabius etapus, kurie vyko tarsi pagal detektyvinį scenarijų. Tai tapo įmanoma todėl, kad kažkiek supanašėjo komandų pajėgumas, be to – dėl naujų padangų taisyklių, kai „Pirelli“ kiekvienam etapui komandoms atveža ne dviejų, o trijų sudėčių padangas. Visa tai leidžia kur kas paįvairinti taktines schemas. Rato įveikimo greičiai nuolat didėja, komandos tampa stipresnėmis, atsiranda naujų talentų, kurie pradeda spausti pripažintus autoritetus. Taigi, problemų su „Formulės-1“ lenktynėmis tarsi ir nėra, bet yra problema su jos vadovybe, ta, kuri privalo priiminėti sprendimus“.