R. Dennisas: labiausiai aš bijau pralaimėti

Oficialiam F-1 varžybų tinklaraščiui „McLaren Group“ komandos bosas Ronas Dennisas pasakoja apie sugrįžimą į „Formulę-1“ ir apie artimiausias jo vadovaujamos komandos užduotis.
- Dar žiemą jūs pranešėte, kad sugrįžtate prie „McLaren“ komandos vairo. Kokios buvo sugrįžimo priežastys?
- Tai buvo labai asmeniškas sprendimas. Suprantu, kad daugelis šį mano žingsnį traktuoja labai įvairiai, tačiau per tą laiką, kai nevadovavau komandai, supratau, kad mano draugų užsiėmimai – golfas, žvejyba, pasiplaukiojimai jūroje yra ne man. Mane kur kas maloniau nuteikia darbas F-1 aplinkoje. Aš džiaugiuosi darbu, džiaugiuosi dalyvavimu F-1 sukūryje. Be to, jaučiu, kad dar ne viską padariau, kad „McLaren“ komanda klestėtų šiose varžybose.
- Kaip jautėtės, kai reikėjo iš šalies stebėti, kas darosi komandoje ir apskritai F-1 čempionate?
- Visa tai pernešiau pakankamai liguistai. Jei jau nedalyvauji komandos veikloje, tai vienintelis faktorius, kuriuo gali remtis vertindamas vieną ar kitą komandą, yra galutinis rezultatas. Kiek vėliau pajutau, kad komandai reikia esminių permainų, reikėjo daug ką keisti, nes pamačiau, kad komandoje per daug darbuotojų, kuriems nelabai svarbus galutinis rezultatas – iškovoti taškai. Dėl to ir ryžausi sugrįžti.
- Kur buvo ankstesnės „McLaren“ komandos nesėkmės?
- Ankstesnių metų klaidos gerai moko, tačiau mano galva, nereikia skirti pernelyg didelį dėmesį tam, kas jau praėjo. „Formulėje-1“ kiekvienas turi dirbti 100 proc., kitaip gali atsidurti už borto. Po nelabai sėkmingų sezonų supratau, kad reikia esminių permainų.
- Neseniai B. Ecclestone‘as sakė, kad po jūsų išėjimo reikalai „McLaren“ komandoje gerokai pablogėjo, ar taip iš teisų buvo?
- Visų pirma, aš niekur „per toli“ nebuvau išėjęs. Trejus metus dirbau „McLaren Group“ automobilių pramonės srityje, dalyvavau kuriant kitokius šios kompanijos projektus. Per tą laiką nepersidirbau itin daug, kodėl sugrįždamas prie F-1 komandos vairo, esu kupinas jėgų. Žinoma, man būtų kur kas paprasčiau, jei komandos rezultatai būtų geresni, aš tuomet galėčiau koncentruotis ties kitomis problemomis. Dabar gi pagrindinį akcentą reikia dėlioti taip, kad komanda uždirbtų kuo daugiau taškų. B. Ecclestone‘o nuomonė labai įdomi, bet ji nėra tiksli.
- Jūsų santykiuose su B. Ecclestone‘u buvo ne viena ginčytina situacija, bet dabar atrodo, kad F-1 komercinių teisių valdytojas yra patenkintas jūsų sugrįžimu?
- Mes abu stengiamės gerbti vienas kitą. Protingus ir sėkmingus žmones daugelis stengiasi vadinti „alfa-patinais“, kurie nesutaria tarpusavyje, nes turi skirtingus požiūrius į tuos pačius reiškinius. Tačiau mes jau daugelį metų gerbiame vienas kitą, o tai negadina santykių.
- Į komandą sugrįžtate tuo metu, kai ji yra pakilime. Ar ne per ilgai šio pakilimo teko laukti?
- Jei bolidas turės ne idealų priekinį užsparnį, netinkamą pakabą ir blogus stabdžius, jis bus nekonkurencingas varžybose. F-1 komandoms ne visuomet reikia radikalių permainų, kur kas svarbiau, kad permainos būtų efektyvios. Sunku įvertinti, kas pasikeitė po mano sugrįžimo, bet esu įsitikinęs, kad ne visi komandos nariai žinojo, į kurią pusę reikia sukti, koks turi būti galutinis tikslas.
Svarbiausia, kad laikas nebūtų leidžiamas veltui. O taip buvo, kai kiekvienas paklodę tampė į savo pusę. Pavyzdžiui, neįmanoma per trumpą laiką pagerinti bolido prispaudžiamąją jėgą, bet jei žinai, kad tikslas yra būtent prispaudžiamoji jėga, tai jo ir reikia siekti. Kai komandoje yra apie 600 žmonių, svarbu, kad visi judėtų viena kryptimi.
- Naujas komandos sportinis vadovas Ericas Boullier nėra iš tų žmonių, kuris ilgai ko nors lauktų. Kaip sekasi su juo sutarti, ar jau tarpusavyje apibrėžėte ribas, kurių negalite peržengti tarpusavio santykiuose?
- Nėra nubrėžta jokių ribų, kadangi mūsų abiejų tikslas yra tas pats. Mano karjeroje buvo įvairiausių atvejų, kurie leido sukaupti itin didelę patirtį: iš pradžių lenktynininkai netgi būdavo vyresni už mane, vėliau mūsų amžius susilygino, vėliau aš juos „peraugau“. Visa esmė tame, kaip jūs elgiatės su jaunu lenktynininku. Vienu iš pirmųjų mano sportininkų buvo „Formulė-2“ pasaulio čempionas Gramy Hillas. Iš pradžių galvoji „nieko sau, pats G. Hillas, dukart pasaulio čempionas, matyt, itin kietas“. Bet man su juo pavyko sutarti. Vėliau buvo ir pats Ayrtonas Senna – su juo mes buvome panašaus amžiaus, o dabar E. Boullier yra jaunesnis už mane, bet aš gi tapau kur kas protingesniu ir gudresniu. Nėra jokių paslapčių, apie kurias jis žinotų, o aš – ne. Mano tikslas yra tas, kad Ericas suprastų „McLaren“ komandos dvasią, pakeistų požiūrį į komandą, nes ankstesnė jo komanda „Lotus“ ir mes – tai ne tas pats.
Reikia siekti sinerginio efekto, nes „McLaren“ kur kas stambesnė komanda nei „Lotus“, čia viskas kur kas sudėtingiau. Suprantama, kad abu su Ericu turime trokšti pergalių. Aš jį į komandą kviečiau todėl, kad Ericas Boullier iš prigimties yra lenktynininkas, jis supranta jų logiką. Jis perėjo ne vieną etapą, kol pakilo iki viršūnės, o tai ypač svarbu, nes laimėti reikia išmokti. Manau, kad jis gerai susitvarko su nauju darbu, nors kol kas praėjo tik trejos lenktynės.
- Pastaraisiais metais „McLaren“ prarado pakankamai daug specialistų...
-Tai nebuvo praradimai, tai pasekmė to, ką vadiname „galvų medžiokle“. Geriausi žmonės nori būti pačiose geriausiose komandose. Manau, kad daugelį žmonių mes galėjome sulaikyti pas save, tačiau dabar turime daug dirbti, norėdami kompensuoti praradimus. Mums teks išspręsti nemažai uždavinių, bet aš pirmiausiai turiu susipažinti su daugeliu naujų žmonių ir suprasti juos. Kol kas aš nesiėmiau jokių drastiškų priemonių, tačiau dabar manatu, kad be jų neapseisiu.
- Į McLaren šiais metais vėl pakvietėte debiutantą, negi manote, kad Kevinas Magnussenas bus toks pats puikus lenktynininkas kaip ir Lewisas Hamiltonas?
- Tiek L. Hamiltono, tiek kitų jaunų pilotų karjera aš rūpinausi nuo ankstyvo jų amžiaus, o prie Kevino karjeros teko prisidėti tik tada, kai jis jau rungtyniavo „Formula Renault 3.5“ čempionate. Būtent aš ir nusprendžiau paimti K. Magnusseną į komandą, nes mačiau, kad jam reikia duoti šansą F-1 formate. Kol kas jis neblogai tvarkosi su keliamais uždaviniais. Neblogai sekasi ir bandytojui Stoffeliui Vandoorne'ui. Tikimės, kad gal būt sezono pabaigoje jį išvysime ir pagrindinėse lenktynėse.
- Kokio rezultato jūs tikitės šio sezono pabaigoje, negi sieksite pergalių?
- Manau, kad baigiantis čempionatui mes realiai galime laimėti vieną ar kitą etapą. Toks yra mūsų tikslas. Kol kas mes nesugebame laimėti, bet džiugu tai, kad F-1 šiemet tapo mažiau cikliškomis, kai dominuodavo viena komanda. Anksčiau žiemą komandos atostogaudavo, dabar gi niekas sau tokios prabangos neleidžia ir dirba ištisus metus, todėl mes jau šių metų antroje pusėje turime pagerinti padėtį.
- Kaip jums patinka naujos F-1 taisyklės?
-Yra daug priežasčių, kodėl reikėjo šių pakeitimų. Automobilių gamintojai ir FIA visų pirma norėjo pereiti prie naujų technologijų, kurios naudojamos serijinėje automobilių gamyboje – turbininiai varikliai, hibridinės technologijos ir pan.
Pavyzdžiui, B. Ecclestone‘ui svarbu F-1 šou, o komandoms – kuo mažesnės išlaidos, todėl sunku suderinti skirtingus interesus. Tačiau šiandien turime tai, ką turime. Manau, kad daugumą problemų galima spręsti vidinėmis tarpusavio derybomis, o ne kaltinimų svaidymusi per žiniasklaidą.
- Ar jums reikia adrenalino?
-Adrenalinas sporte – trumpalaikis malonumas ir jo efektyvumas greitai baigiasi. Kur kas geriau motyvuoja protingumas ir ryžtas. Ar galiu aš gyventi be automobilių sporto? Iš dalies gal ir taip, bet dabar visos mano mintys sukasi apie tai, kaip padėti „McLaren“ komandai laimėti. Aš labai gyvenime bijau pralaimėti, todėl visi mano žingsniai nukreipti tam, kad siekčiau kuo daugiau pergalių.