Artėjant Australijos GP...

2008 metų „Formulės-1“ čempionatas artėja nenumaldomu greičiu. Šią savaitę komandos Europoje baigs pasiruošimą artėjančioms pirmenybėms ir ims pakuotis daiktus kelionei į kitą pasaulio kraštą – Australiją, kur jau po 19 dienų bus duotas startas pirmosioms lenktynėms.
Tai varžybos, kuriomis prasideda kiekvienas „Formulės-1“ sezonas pastarąjį dešimtmetį (išskyrus 2006 metus, kai pirmasis etapas vyko Bahreine). Patobulinta technika, naujos komandų sudėtys, dar iki galo nenušlifuoti per žiemą iškilusių problemų kampai ir, žinoma, naujos viltys. Tačiau kartais gražiausius lūkesčius jau pirmųjų lenktynių metu sugriauna įvairios nenumatytos kliūtys, o laimi tie, kuriems pergalės niekas nepranašavo.
Prieš sezono pradžią pateikiame trumpą įdomiausių akimirkų iš Australijos GP apžvalgą.
1996 metai. „Formulės-1“ naujokas sužibėjo jau pačiose pirmose lenktynėse: Jacques Villeneuve‘as, anuomet lenktyniavęs „Williams“ komandoje, iš karto debiutavo „pole“ pozicijoje. Iki tol tai padaryti buvo pavykę tik Mario Andretti, Carlosui Reutemannui ir Guiseppei Farinai. Kanadietis lenktynes baigė antras, nusileidęs tik savo komandos draugui Damonui Hillui, o galutinėje sezono įskaitoje J. Villeneuve‘as užėmė antrą vietą ir tuomet tapo geriausiu visų laikų F-1 debiutantu.
Tikra nesėkme 1997 metų sezoną pradėjo Heinzas Haraldas Frentzenas iš „Williams“. Jo pirmavimą lenktynėse nutraukė subyrėję stabdžiai. „Benetton“ pilotui Jeanui Alesi taip pat teko palikti trasą - prancūzui baigėsi degalai.
„Jeanas yra idiotas. Ir dar aklas“, - taip šį įvykį vėliau pakomentavo komandos vadybininkas Joanas Villadelpratas, mat ekipa dar prieš keletą ratų rodė pilotui užvažiuoti į boksus užsipilti degalų.
1998 metais „McLaren Mercedes“ pilotas Mika Hakkinenas turėjo atlikti nenumatytą sustojimą boksuose, tačiau mechanikai tam nebuvo pasiruošę. Suomis dėl to prarado lyderio vaidmenį ir atsidūrė už komandos draugo Davido Coulthardo. Prieš pat lenktynių pabaigą škotas vis dėlto leidosi aplenkiamas ir sukėlė diskusijas dėl pilotų padėties ir pirmumo komandoje.
1999 metų startas buvo prastas Michaeliui Schumacheriui: „Ferrari“ pilotas liko stovėti vietoje apšilimo rato metu ir lenktynes turėjo pradėti iš rikiuotės pabaigos. Negana to, jam dar teko pravažiuoti „garbės ratą“ pro techninio aptarnavimo zoną, mat komandos mechanikai nespėjo pasiruošti pakeisti sugedusio vairo. Lenktynes laimėjo M. Schumacherio komandos draugas Eddie Irvine‘as.
2000 metų sezonas prasidėjo atsinaujinusiu konfliktu tarp „McLaren“ vadovo Rono Denniso ir „Ferrari“. Britas prikišo italų komandai surežisavus lenktynes, kai ši pakvietė savo pilotą Rubensą Barrichellą ankstyvam antram sustojimui ir taip galimai padėjo nugalėti M. Schumacheriui. Į tai tuometinis „Ferrari“ technikos direktorius Rossas Brawnas atkirto, kad R. Dennisas vis dar nieko nenutuokia apie jų taktiką.
2001 metai. M. Schumacheris lenktynių pabaigoje sukėlė painiavą, kai, pirmaudamas lenktynėse, tiesiojoje pradėjo mojuoti rankomis. Ar pasaulio čempionas susižeidė? Sugedo bolidas? Ne, M. Schumacheris turėjo problemų su oro aprūpinimu.
„Man nuolat pūtė skersvėjis į akis, todėl prieš startą aš užsiklijavau ventiliacijos angas. Tačiau dėl to sumažėjo gaunamo oro kiekis ir tiesiojoje aš jas vėl atklijavau“, – po to aiškinosi vokietis.
2002 metų sezonas prasidėjo sąmyšiu ir didžiule nuolaužų krūva: po įspūdingos Ralfo Schumacherio ir R. Barrichello avarijos starte iš lenktynių pasitraukė 8 dalyviai, o dėl įvairių avarijų ir techninių gedimų jų finišą tepasiekė 8 bolidai. Ant nugalėtojo pakylos vėl stovėjo M. Schumacheris, trečiąkart iš eilės laimėjęs Australijos GP. Lenktynes jis baigė nuo artimiausio varžovo, „Williams“ piloto Juano Pablo Montoyos, atsiplėšęs 18,6 s.
2003 metų sezono pradžia buvo įspūdinga. Lenktynės prasidėjo šlapioje trasoje, jose buvo gausu avarijų, dvi saugos automobilių fazės ir šiaip įvairių netikėtumų. Vienas iš tokių – Kimi Raikkoneno iš „McLaren“ trečioji vieta, nepaisant to fakto, kad suomiui teko startuoti iš techninio aptarnavimo juostos. Lenktynes galiausiai laimėjo jo komandos draugas D. Coulthardas, už nugaros palikęs J. P. Montoyą.
2004 metų startas buvo optimalus „Ferrari“ komandai: M. Schumacheris šventė užtikrintą 71-ąją pergalę karjeroje, o jo komandos draugas R. Barrichello atvažiavo antras. Trečiąją vietą užėmė „Renault“ pilotas Fernandas Alonso. Lenktynės parodė didžiulį „McLaren“ ir „Williams“ komandų atsilikimą nuo „Ferrari“, nors prieš sezoną jos sau kėlė tikslus pretenduoti į titulą.
Jau pirmose 2005 metų lenktynėse „Renault“ komanda pademonstravo progresą. Jos lenktynininkas Giancarlo Fisichella tapo nugalėtoju, aplenkdamas R. Barrichellą iš „Ferrari“, startavusį iš 11-osios pozicijos, ir komandos draugą F. Alonso. Tuo tarpu prieš kelis mėnesius septintą kartą pasaulio čempionu tapęs M. Schumacheris iš lenktynių pasitraukė 43-ame rate po susidūrimo su Nicku Heidfeldu („Williams“).
2006 metų sezonas prasidėjo Bahreine ir į Australiją atkeliavo tik kaip trečiosios sezono lenktynės. Jas laimėjo F. Alonso su „Renault“ ir tai buvo trečioji ispano pergalė iš eilės. Lenktynės buvo tikrai dramatiškos ir įsimintinos dėl avarijų ir saugos automobilio fazių gausos.
„Tai buvo beprotiškos lenktynės. Kartais aš nebesuprasdavau, kas vyksta. Vienu metu pirmaudavau 20 s., kitu - netekdavau viso pranašumo arba vėl būdavo saugos automobilio fazė“, - sakė F. Alonso, kuris ir laimėjo lenktynes, aplenkęs K. Raikkoneną („McLaren“) ir R. Schumacherį („Toyota“).
Beje, K. Raikkonenas nuo ispano atsiliko tik 1,8 s.
2007 metais K. Raikkonenas Australijoje užėmė „pole“ poziciją, parodė greičiausią ratą ir nugalėjo lenktynėse, kaip vėliau paaiškėjo, visu jų metu neturėdamas radijo ryšio su komanda. Simboliška, bet ant nugalėtojų pakylos stovėjo tas pats trejetukas, kuris sezono pabaigoje susigrūmė dėl čempiono titulo: K. Raikkonenas, F. Alonso ir naujokas Lewisas Hamiltonas.