B. Maylanderis: kiekviena trasa turi charakterį

26-tą „Formulės-1“ sezoną paeiliui FIA saugos automobilį vairuoja vokietis Berndas Maylanderis. Pokalbyje su „Shortlist“ jis kalbėjo apie savo karjerą, trasas ir apie tai, kaip kažkada pavežėjo Michaelį Schumacherį.

Berndas Maylanderis: „Kaip ir daugelis, aš pradėjau nuo kartingų, bet vaikystėje niekada nedalyvavau lenktynėse ir čempionatuose – tai buvo mūsų šeimos hobis, mes su  tėvu puikiai lesdavome laiką. Aš net negalvojau tapti lenktynininku, bet pamėgau automobilių sportą, išmokau daug trasų, išmokau reguliuoti automobilį ir išsiaiškinau taisykles.

Po to man kažkas pasiūlė išbandyti „Formulėje Ford 1600“, kuri tuo metu buvo bene populiariausia serija po kartingo. Tuo užsiėmiau metus, daug ko išmokau ir perėjau prie GT klasės automobilių – tai buvo mano svajonė. Aš laimėjau „Porsche Carrera Cup Germany“ 1994 metais ir kelis metus lenktyniavau DTM čempionate.

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Charlie Whitingas pasiūlė man tapti vienu iš saugos automobilio vairuotoju – tada jų būdavo du. Labai greitai pripratau ir suradau savo pranašumus – prie saugos automobilio vairo tu niekada nelaimi lenktynių, bet visada važiuoji pirmas.

Būdamas trasoje, tu atsiskaitai lenktynių valdymo centrui ir teiki jiems aktualią informaciją. Jie stebi vaizdus iš kamerų, o mes tai jaučiame gyvai, padedame jiems priimti teisingus sprendimus. Pavyzdžiui, aš iš karto jaučiu, kai automobilis pradeda akvaplanuoti, bet TV vaizde matomas tik lietus.

Kai pilotai skundžiasi, kad aš važiuoju per lėtai, tai tame yra priežastis. Jiems visada nori važiuoti greičiau, bet man gali prireikti visą peletoną surinkti į vieną grupę ir jie gali nežinoti, kurioje trasos dalyje dirba maršalai.

Aš nesitreniruoju su simuliatoriumi. Mes jo neturime. Senąsias trasas aš ir taip gerai pažįstu, o jei atvažiuojame į naują trasą, tai aš iš pradžių išnagrinėju žemėlapius, o ketvirtadienį ryte išvažiuoju į trasą – nuvažiuoju gana daug ratų, tikrinu laiko fiksavimo, ryšio ir signalizacijos sistemas.

Kiekviena trasa turi savo charakterį. Labiausiai aš mėgstu Suzuką ir Pan Paulą, atvažiuoti į Monaką, kur trasą supa sienos, arba į labai greitą Silverstouną.

Pats įsimintiniausias momentas? Jų yra daug, bet aš gerai prisimenu Vokietijos GP Hockenheime. Tada sugedo Michaelio Schumacherio „Ferrari“, jis sustojo, išlipo iš mašinos pirmame posūkyje, bet nutarė neiti į serviso zoną. Tada mano šturmanas išlipo ir aš galėjau paimti pavežėti Michaelį. Po kelių dienų Schmacheris tapo pasaulio čempionu“.