Dakaras. D. Richardsas: „Audi“ kitąmet gali „nužudyti“ šį sportą (37)

Dakaras. D. Richardsas: „Audi“ kitąmet gali „nužudyti“ šį sportą
logo Sausio 16 d. 17:42, ASO/Charly Lopez

Nors šių metų Dakaro ralyje „Audi“ ir nenugalėjo, bet privertė kaip reikiant sunerimti savo varžovus. Pastarieji baiminasi, kad vokiečių komanda kitais metais gali būti daug stipresnė ir nugalėti be didesnės konkurencijos.

„Audi“ debiutavo šių metų ralyje su savo hibridiniu „RS Q e-tron“ automobiliu ir iš dvylikos greičio ruožų buvo greičiausia keturiuose. Jos komandos sportininkai Stephane‘as Peterhanselis, Carlosas Sainzas ir Mattiasas Ekstromas būtų galėję kovoti dėl aukščiausių pozicijų, jei ne problemos ralio pradžioje.

Ralyje pademonstruotas „Audi“ greitis privertė sunerimti ne vieną varžovą, tarp jų ir „Prodrive“ vadovą Davidą Richardsą. „Prodrive“ bendradarbiaudama su Bahreino komanda kartu su Sebastienu Loebu šiemet iškovojo antrą vietą. Nors komanda patenkinta pasiektu rezultatu, su nerimu žvelgia į ateitį.

„Manau, kad dabar turime rasti tinkamą balansą. Šiemet dėl aukščiausių pozicijų kovojome tik mes ir „Toyota“, bet visi žino, kad „Audi“ buvo greitesnė už mus visus“, - kalbėjo D. Richardsas.

„Savo greičiu jie lenkia visus ir lenkia gana stipriai. Tad privalome rasti balansą, jog galėtume varžytis esant vienodoms sąlygoms. Bet šį darbą turi atlikti FIA. Priešingu atveju „Audi“ sugrįš ir nužudys šį sportą. Tad turime išspręsti problemą.“

„Suprantu, atsiradus naujoms technologijoms, FIA yra sunku viską sukontroliuoti. Tad reikia suprasti ir jų situaciją. Turime duoti jiems laiko viską išanalizuoti ir pabandyti suvienodinti sąlygas. Mes ir „Toyota“ tikrai negalime skųstis. Viskas atrodo labai sąžininga. Kalbėjausi su Sebu, kalbėjausi su Nasseru, visiems atrodo, kad tarpusavyje varžėmės vienodomis sąlygomis. Tačiau „Audi“ yra visai kitame lygyje. Jie daug greitesni už mus nepaisant to, jog jų automobiliai yra 200 kg sunkesni. Tad jeigu jie būtų išvengę problemų, būtų nugalėję ir artimiausius varžovus be didesnio vargo aplenkę valanda. Tad FIA turi į tai atkreipti dėmesį, nes jie įsipareigojo padaryti taip, kad visi galėtų varžytis panašiomis sąlygomis. Tad aš jais pasitikiu.“

„Toyota“ kartu su Nasseru Al-Attiyah šiemet pirmą kartą nugalėjo Dakaro ralyje nuo tada, kai jis persikėlė į Saudo Arabiją. Nors katarietis ir nesunkiai iškovojo pergalę, „Toyota“ komandos vadovas Glynas Hallas pritaria D. Richardsui, kad FIA turi atkreipti dėmesį į „Audi“ pademonstruotą greitį.

„Problema ta, kad „Audi“ fantastiškai atliko savo darbą ir pademonstravo tikrąjį savo greitį“, - teigė G. Hallas.

„Turime detaliai į tai pažvelgti, nes jų automobiliai 200 kg sunkesni nei mūsų, bet tai nesutrukdė jiems nugalėti keliuose greičio ruožuose. Tad laukia sunkus darbas. Bet, laimei, Dakaras šiemet pasiteisino ir viskas buvo gerai.“


Komentarai (37)
Primename, kad esate atsakingi už komentarus prieš LR įstatymus.
kart
IP: ff4c1cb | 01/21 15:38 Atsakyti
ddt
01/21 09:17

Leisk, tašką padėsiu už tave. Jei dirbtum versle, pasinaudojusiame ES parama, žinotum ir dar daugiau, ne tik ką kas kaip finansuoja. Ir nereikės "gaminti" tokių įdomių frazių kaip "bendro naudojimo infrastruktūra" (pvz jau girdžiu kaip iš to juokiasi kokie pvz SANEF) :) Bet gal tikrai, man daugiau nei pakanka. Geriau einam toliau skaityti antraštes apie COVID.

Nu jo, SANEF'as tikrai turi nusitiesę savo kelius... Tu gal nebejuokink su savo nesąmonėm. Kuo toliau, tuo giliau į mišką.
ddt
IP: 21ec4ad | 01/21 09:17 Atsakyti
kart
01/20 20:03

Tau šnapsas taip veikia ar kas yra? Aiškinu juodu ant balto, kad už bendro naudojimo infrastuktūrą atsakinga valstybė, o jis tą savo sušiktą ES ne įtemą kiša ir dar į klausimus prašo apie tai atsakyti... Dar kartą kartoju p...ui man ta tavo ES.
ES finansuoja tik bendrus, tarptautinius projektus, tokius kaip transeuropiniai keliai(via Baltica), geležinkeliai(rail Baltica). Vietinės reikšmės kelius, geležinkelius didžiausia dalimi finansuoja valstybė/savivaldybė. Taškas.

Leisk, tašką padėsiu už tave. Jei dirbtum versle, pasinaudojusiame ES parama, žinotum ir dar daugiau, ne tik ką kas kaip finansuoja. Ir nereikės "gaminti" tokių įdomių frazių kaip "bendro naudojimo infrastruktūra" (pvz jau girdžiu kaip iš to juokiasi kokie pvz SANEF) :) Bet gal tikrai, man daugiau nei pakanka. Geriau einam toliau skaityti antraštes apie COVID.
kart
IP: ff4c1cb | 01/20 20:03 Atsakyti
ddt
01/20 18:07

Ir vėl neatsakai į klausimus.
p.s.
Ne ES yra atsakinga už Rail Baltica. Šituo momentu mes kaip ir galim uždaryti keisą apie paties žinių lygį. Kurį prieš tai dar pademonstravo žinios apie Klaipėdos uosto projektus, kas turbūt ne man vienam kelia klausimų ant kiek patikimos paties žinios ar argumentai.
p.p.s.
Ką, tuoj švęsim du metus, kada COVID turėjo dingti iš antraščių? Neabejoju, ir dėl šio klausimo (oops, savo feilo numatyti ateitį) tu turi labai rimtą neatmušamą nuomonę. Tik pls nebeduok nuorodų į Kiguolio ar jo aplinkos verslą ;)
p.p.p.s.
Manau sutarkim sutarti, kad daugiau šios temos nebetęsiam. Visi jau pamatė kas akivaizdu.

Tau šnapsas taip veikia ar kas yra? Aiškinu juodu ant balto, kad už bendro naudojimo infrastuktūrą atsakinga valstybė, o jis tą savo sušiktą ES ne įtemą kiša ir dar į klausimus prašo apie tai atsakyti... Dar kartą kartoju p...ui man ta tavo ES.
ES finansuoja tik bendrus, tarptautinius projektus, tokius kaip transeuropiniai keliai(via Baltica), geležinkeliai(rail Baltica). Vietinės reikšmės kelius, geležinkelius didžiausia dalimi finansuoja valstybė/savivaldybė. Taškas.
ddt
IP: 21ec4ad | 01/20 18:07 Atsakyti
kart
01/20 11:32

Su tavim kaip visada diskusijoje nueinama iki tokių absurdų, kai reikia aiškintis dalykus, kurie čia neesminiai. Tu pats tą ES čia pritempei ir dabar draskai dėl to akis. Aš niekur savo pirminiuose komentaruose jos neminėjau. Minėjau tik valstybę, kuri atsakinga už savo infrastuktūros plėtrą. Tą tau ir bandžiau paaiškinti vėlesniuose komentaruose, bet tavo galva nesuvirškina ir įsikandęs toliau savo varai.

Vis tik kalbant apie ES - verkti dėl neva per didelio finansavimo rail Balticos projekto, kuris yra ne Vokietijos, ne Lietuvos, ne Lenkijos, o būtent visos ES projektas aplamai yra absurdas.

Ir vėl neatsakai į klausimus.
p.s.
Ne ES yra atsakinga už Rail Baltica. Šituo momentu mes kaip ir galim uždaryti keisą apie paties žinių lygį. Kurį prieš tai dar pademonstravo žinios apie Klaipėdos uosto projektus, kas turbūt ne man vienam kelia klausimų ant kiek patikimos paties žinios ar argumentai.
p.p.s.
Ką, tuoj švęsim du metus, kada COVID turėjo dingti iš antraščių? Neabejoju, ir dėl šio klausimo (oops, savo feilo numatyti ateitį) tu turi labai rimtą neatmušamą nuomonę. Tik pls nebeduok nuorodų į Kiguolio ar jo aplinkos verslą ;)
p.p.p.s.
Manau sutarkim sutarti, kad daugiau šios temos nebetęsiam. Visi jau pamatė kas akivaizdu.
kart
IP: ff4c1cb | 01/20 11:32 Atsakyti
ddt
01/20 08:51

Gerbiamasis, iškraipai mano pasakytą mintį cituodamas tik dalį sakinio ir dabar jau esu įsitikinęs - sąmoningai ignoruodamas kitą info kurią pateikiau. Visus atsakymus sudėjau ant lėkštutės. Bet kadangi paties sakinys yra vėl ta pati nesąmonė, nuo kurios aš kantriai bandžiau paaiškinti kur klysti ir žiauriai klysti, įtariu paskutinį kartą aš paaiškinsiu apibendrindamas ką aš parašiau: ES finansavimas nuo šių metų oro/jūrų uostų infrastruktūrai yra negalimas, išskyrus saugos gerinimą. Bet koks ES finansavimas pastaruosius 8-10 metų (jei galimas) /biudžetas galimas tik mažoms įmonėms (oro uostams iki 5 mln keleivių pavyzdžiui) ir mažomis proporcijomis - pvz jūrų uostui tik iki 25 proc projekto vertės. Didesniems - negalimas. Logika tokia: didesnės įmonės turi gebėti išsikalikyti komerciškai pačios. Ką mes ir matom, tiek oro uostus, tiek įskaitant jūrų uostą: absoliučiai didžioji jų plėtros dalis finansuojama iš KOMERCINIŲ paskolų. Tuo tarpu geležinkelių infrastruktūrai tokie ribojimai netaikomi (rail Baltica intensyvumas iš ES fondų 85 proc). Giliai klysti būdamas neteisus, kai sakai kad neteisus aš, bet aš tiesiog tokiu atveju tavo asmenyje dabar jau, po tokio tyčinio ignoro priimti informaciją, matau paprastą diletantą, nenorintį priimti naujos info, bet negalintį argumentuoti savo senoviškais įsitikinimais pagrįstų pasisakymų. Aš net nesileidau į ES teisinį reguliavimą, kuris tau irgi nepatiktų nes nepalaikytų tavo išgalvoto gyvenimo, nors galėčiau. Bet manau tau nebus prasmės, galvok ką tu nori, bet gyvenimas nuo tavo galvojimo nepasikeis ir nepasidarys toks, kokį tu jį įsivaizduoji.
p.s.
Kaip, pavyzdžiui, galvojimas ir sakymas, kad COVID išnyks iš antraščių maždaug 2020 kovo mėnesiui. Ar ne?

Su tavim kaip visada diskusijoje nueinama iki tokių absurdų, kai reikia aiškintis dalykus, kurie čia neesminiai. Tu pats tą ES čia pritempei ir dabar draskai dėl to akis. Aš niekur savo pirminiuose komentaruose jos neminėjau. Minėjau tik valstybę, kuri atsakinga už savo infrastuktūros plėtrą. Tą tau ir bandžiau paaiškinti vėlesniuose komentaruose, bet tavo galva nesuvirškina ir įsikandęs toliau savo varai.

Vis tik kalbant apie ES - verkti dėl neva per didelio finansavimo rail Balticos projekto, kuris yra ne Vokietijos, ne Lietuvos, ne Lenkijos, o būtent visos ES projektas aplamai yra absurdas.
ddt
IP: 21ec4ad | 01/20 08:51 Atsakyti
kart
01/19 23:49

Tu aiškiai parašei "Jūrų ir uostų infrastruktūros valstybės ar ES lėšomis plėsti negalima", kas man užkliuvo ir kas yra netiesa. Infrastuktūros plėtra yra pilnai valstybės reikalas, ką būtent ir daro. Iš kur valstybė gauna tam lėšų(iš biudžeto, iš ES ar iš bankų), tai jau čia kita tema.

Gerbiamasis, iškraipai mano pasakytą mintį cituodamas tik dalį sakinio ir dabar jau esu įsitikinęs - sąmoningai ignoruodamas kitą info kurią pateikiau. Visus atsakymus sudėjau ant lėkštutės. Bet kadangi paties sakinys yra vėl ta pati nesąmonė, nuo kurios aš kantriai bandžiau paaiškinti kur klysti ir žiauriai klysti, įtariu paskutinį kartą aš paaiškinsiu apibendrindamas ką aš parašiau: ES finansavimas nuo šių metų oro/jūrų uostų infrastruktūrai yra negalimas, išskyrus saugos gerinimą. Bet koks ES finansavimas pastaruosius 8-10 metų (jei galimas) /biudžetas galimas tik mažoms įmonėms (oro uostams iki 5 mln keleivių pavyzdžiui) ir mažomis proporcijomis - pvz jūrų uostui tik iki 25 proc projekto vertės. Didesniems - negalimas. Logika tokia: didesnės įmonės turi gebėti išsikalikyti komerciškai pačios. Ką mes ir matom, tiek oro uostus, tiek įskaitant jūrų uostą: absoliučiai didžioji jų plėtros dalis finansuojama iš KOMERCINIŲ paskolų. Tuo tarpu geležinkelių infrastruktūrai tokie ribojimai netaikomi (rail Baltica intensyvumas iš ES fondų 85 proc). Giliai klysti būdamas neteisus, kai sakai kad neteisus aš, bet aš tiesiog tokiu atveju tavo asmenyje dabar jau, po tokio tyčinio ignoro priimti informaciją, matau paprastą diletantą, nenorintį priimti naujos info, bet negalintį argumentuoti savo senoviškais įsitikinimais pagrįstų pasisakymų. Aš net nesileidau į ES teisinį reguliavimą, kuris tau irgi nepatiktų nes nepalaikytų tavo išgalvoto gyvenimo, nors galėčiau. Bet manau tau nebus prasmės, galvok ką tu nori, bet gyvenimas nuo tavo galvojimo nepasikeis ir nepasidarys toks, kokį tu jį įsivaizduoji.
p.s.
Kaip, pavyzdžiui, galvojimas ir sakymas, kad COVID išnyks iš antraščių maždaug 2020 kovo mėnesiui. Ar ne?
kart
IP: ff4c1cb | 01/19 23:49 Atsakyti
ddt
01/19 22:12

Brolau, tu kaip iš dangaus nukritęs. Aš tau sakiau - ES pinigų jiems nebėra, ir tik mažiukai gali tam tikrą dalį dengtis iš biudžeto, bet ir tai reikia Europos Komisijos leidimo.
https://www.ltou.lt/lt/naujienos/nib-finansuoja-lietuvos-oro-uostu-atsinaujinima

Tu aiškiai parašei "Jūrų ir uostų infrastruktūros valstybės ar ES lėšomis plėsti negalima", kas man užkliuvo ir kas yra netiesa. Infrastuktūros plėtra yra pilnai valstybės reikalas, ką būtent ir daro. Iš kur valstybė gauna tam lėšų(iš biudžeto, iš ES ar iš bankų), tai jau čia kita tema.
ddt
IP: 21ec4ad | 01/19 22:12 Atsakyti
kart
01/19 20:56

Gerai. O tai kas tavo manymu vykdo oro ir jūrų uostų plėtrą? Už kokius pinigus dabar konkrečiai vyksta/vyks Vilniaus oro uosto plėtra?

Brolau, tu kaip iš dangaus nukritęs. Aš tau sakiau - ES pinigų jiems nebėra, ir tik mažiukai gali tam tikrą dalį dengtis iš biudžeto, bet ir tai reikia Europos Komisijos leidimo.
https://www.ltou.lt/lt/naujienos/nib-finansuoja-lietuvos-oro-uostu-atsinaujinima
kart
IP: ff4c1cb | 01/19 20:56 Atsakyti
ddt
01/19 20:48

Tie laikai praktiškai sumenko iki saugos/aplinkosaugos (bet ir tai, tik dalinai) nuo 2013 ir praktiškai išnyko nuo 2022. Su nedidelėmis išimtimis iš pagalbos COVID eilučių (dar vadinamas RRF). Užtad geležinkeliams eina ir toliau, iki 85 proc intensyvumo. Ar pažiūrėjai Rail Baltica finansavimą? Ar pažiūrėjai, iš kokių ir kiek lėšų tavo minėta uosto plėtra planuojama finansuoti? Ne, tu prisidengei tik universaliu neatmušamu argumentu "o buvo, va, visais laikais". Tai ta proga, sveikas atvykes į šiandieną.

Gerai. O tai kas tavo manymu vykdo oro ir jūrų uostų plėtrą? Už kokius pinigus dabar konkrečiai vyksta/vyks Vilniaus oro uosto plėtra?
ddt
IP: 21ec4ad | 01/19 20:48 Atsakyti
kart
01/19 18:49

Nežinau ką tu čia gimdai, bet visais laikais jūrų ir oro uostų, kaip ir bet kurios kitos infrastuktūros pletra buvo atliekama iš valstybės pinigų. Kai kuriais atvejais savivaldybės lygmeniu, kai kuriais su papildomu ES ar vyriausybės finansavimu, bet tai esmės nekeičia.

Tie laikai praktiškai sumenko iki saugos/aplinkosaugos (bet ir tai, tik dalinai) nuo 2013 ir praktiškai išnyko nuo 2022. Su nedidelėmis išimtimis iš pagalbos COVID eilučių (dar vadinamas RRF). Užtad geležinkeliams eina ir toliau, iki 85 proc intensyvumo. Ar pažiūrėjai Rail Baltica finansavimą? Ar pažiūrėjai, iš kokių ir kiek lėšų tavo minėta uosto plėtra planuojama finansuoti? Ne, tu prisidengei tik universaliu neatmušamu argumentu "o buvo, va, visais laikais". Tai ta proga, sveikas atvykes į šiandieną.
×

TOP naujienos