Eksperto balsas: Andrius Baranauskas

„Formulės-1“ gerbėjams renkant šių metų geriausius, F-1.LT ėmėsi iniciatyvos apklausti šio sporto ekspertus Lietuvoje. Mes prašome jų įvardinti geriausius šio sezono lenktynininkus bei pateikti savo nuomonę apie praėjusį sezoną.
Kasdien jus supažindiname su Lietuvos „Formulės-1“ žinovais – šia tema rašančiais žurnalistais, televizijos komentatoriais ir kitų sričių atstovais – bei pateikiame jų atsakymus į tris mūsų užduotus klausimus: kas yra geriausi šio sezono lenktynininkai, kodėl jie tokie yra ir kokį įspūdį paliko šių metų sezonas.
Baigę ekspertų pristatymą, paskelbsime bendrą geriausio lenktynininko rezultatų lentelę. Manome, kad mūsų lankytojams tikrai bus įdomu palyginti savo nuomonę su žinovų pozicija bei išklausyti jų argumentus.
Šiandienos savo nuomonę pateikia Andrius Baranauskas, F-1.LT naujienų redaktorius, forumuose pažįstamas jaudriaus slapyvardžių.
Geriausi metų lenktynininkai
1. Jensonas Buttonas
2. Sebastianas Vettelis
3. Lewisas Hamiltonas
4. Kimi Raikkonenas
5. Rubensas Barrichello
Geriausias šio sezono lenktynininkas yra Jensonas Buttonas. Britas antroje sezono pusėje tapo savo paties šešėliu, tačiau vis tiek važiavo stabiliai, išvengė klaidų ir pelnytai tapo čempionu. Iš ketveriukės, pretendavusios į titulą, šis sportininkas buvo solidžiausias. Taip, jo lyderio pozicijos išlaikymo stilius nebuvo tobulas, taip, jo veido nepuošė tyra ir plati lietuviui patraukli šypsena, taip, jis nerizikavo kaip nevisiškai subrendęs jaunuolis, tačiau jis buvo visiškai teisus – jis padarė tai, ko reikėjo pergalei, ir ne tokia jau maža persvara.
Žaviajam ir charizmatiškam boksuose Sebastianui Vetteliui trasoje kol kas dar nemažai trūksta tiek iki geriausio lenktynininko statuso, tiek iki čempiono titulo. Žiūrinti į sezoną apskritai, vokiečiui pasisekė vairuoti bolidą, kuriuo beveik visose lenktynėse buvo galima finišuoti pirmajame trejetuke. Titulas buvo ranka pasiekiamas, tačiau jaunas lenktynininkas pridarė daugiau klaidų (vien ko vertas pasikarščiavimas Australijoje), nei Lewisas Hamiltonas 2007-aisiais ar Juanas Pablo Montoya 2003-iaisiais. Pirmajam kita proga pasitaikė jau kitais metais, o antrasis pakartotino šanso taip ir nesulaukė. Vokiečiui žadama puiki karjera ir dar ne viena kova dėl čempiono titulo – galbūt kitą kartą klaidų bus mažiau.
Vis dėlto, S. Vettelis – išskirtinis talentas. Visą šį sezoną jis kvalifikacijoje buvo beveik visada pranašesnis už labiau patyrusį ir anksčiau šių važiavimų meistru vadintą Marką Webberį. Tiesa, vokietis savo bolide dažniausiai turėjo ir mažiau kuro nei australas, ko gerbėjai dažnai nepastebi ir pamiršta. Įgimtas talentas ir energija tiesiog trykšta iš šio lenktynininko, tad belieka tikėtis, kad kitais metais ir vėliau tą srovė pačiam sportininkui pavyks lengviau suvaldyti ir nukreipti tinkama linkme.
Apgailėtinai susitepęs melo teisėjams skandale sezono pradžioje, vėliau Lewisas Hamiltonas lenktyniavo beveik nepriekaištingai. Galbūt pirmojoje čempionato pusėje britui ir stigo motyvacijos, tačiau vėliau jis buvo geriausias rikiuotėje. Dvi pergalės, daugiausiai taškų keleriose paskutinėse lenktynėse – britas šiemet prilygo tiek J. Buttonui, tiek S. Vetteliui, tačiau būtų per daug drąsu jį rašyti pirmoje vietoje. Vis dėlto, jis, kitaip nei visi likusieji, nejautė beveik jokio psichologinio spaudimo – bepigu spausti, kai neturi ką prarasti. Gali sau sudaužyti bolidą paskutiniame varžybų rate ir į tai lengvai numoti ranka, užuot šluostęs ašarą šalikelėje.
Kimi Raikkoneno sezonas kažkuo priminė L. Hamiltono pasirodymą. Tiesa, suomis prabilo ne gavęs netikėtai pagerintą bolidą, o susižeidus komandos draugui Felipe Massai. Vis dėlto, manau, ne man vienam kyla abejonių – o kaip likusiose sezono lenktynėse būtų pasirodęs brazilas, geriau važiavęs už partnerį iki savo šiurpiosios avarijos Hungaroringe? Galbūt K. Raikkoneną komandos draugo patirta avarija paveikė gerokai daugiau, nei jis tai parodė, ir privertė jį susiimti?
Šiemet Rubensas Barrichello turėjo tikriausiai geriausią progą tapti čempionu savo karjeroje. Važiavo tikrai gerai, tačiau šį šansą paleido iš rankų tik dėl savo kaltės. Po tokių tragiškų startų nugalėti lenktynėse ir laimėti titulą paprasčiausiai neįmanoma. Įdomu, ar brazilas nesuklydo, nepasitraukęs po šio įspūdingo sezono? Tikėtis panašių rezultatų vairuojant „Williams“ atrodo tiesiog naivu, bet noras lenktyniauti toliau, suprantama, nugalėjo.
Atskiro paminėjimo vertas ir Nico Rosbergas, nepatekęs į šį dešimtuką. „Williams“ pilotas buvo fantastiškas taškų rinkėjas, toli už savęs lenktynėse palikdavęs kolegą Kazukį Nakajimą. Vis dėlto, nuoseklumas išgaravo tuomet, kai jo labiausiai reikėjo – Singapūre. Vaikiška klaida ir iš rankų išleistas geriausias sezono rezultatas. Kitais metais jis gali turėti puikią progą susikauti dėl titulo, tik ar nepakartos S. Vettelio klaidų?
Labai sunku vertinti Fernando Alonso pasirodymą. Ispanas, kaip ir N. Rosbergas, visiškame šešėlyje paliko savo komandos draugus, tačiau paaiškėjus Nelsono Piquet važiavimo ekipoje aplinkybėms, kyla abejonių, kokį apskritai statusą turi dukart „Formulės-1“ čempiono partneriai. Šis lenktynininkas atrodė solidžiai, tačiau per daug neišsiskyrė – to jam neleido technika. Išskirtinis jo sezono epizodas – pranešimas apie perėjimą į „Ferrari“. Tikėkimės, kitais metais tarp lyderių pamatysime ir šį sportininką.
Prisipažinsiu, lengvą šypseną man kelia Kamui Kobayashi garbinimas. Poroje lenktynių vienu iš geriausių bolidų neblogai pasirodęs lenktynininkas didelės dalies gerbėjų jau laikomas šių metų „Formulės-1“ sezono stebuklu. Na, bet ar galima kaip nors kitaip pavadinti sportininko karjeros posūkį – su grįžimu į tėvo suši restoraną susitaikęs vaikinas pakviečiamas vairuoti „Toyota“ bolido. Panašu į pasaką – tai patinka žmonėms. Pridėkime dar daliai fanų neįtinkančių autoritetų nepaisymą – dar vienas pliusas, kažkada užtikrinęs būrį gerbėjų J. P. Montoyai, išdrįsusiam aplenkti patį kai kurių taip nemėgstamą Michaelį Schumacherį. Be abejo, padėjo ir labai jau trumpa žmonių atmintis – pripažįstu, neprasti japono startai sezono pabaigoje įsiminė labiau nei Sebastienu Buemi kova viso sezono metu su užleistu „Toro Rosso“ bolidu.
Sezono apžvalga
Žinau, kad man mažai kas pritars, tačiau tai vienas geriausių čempionatų per pastarąjį dešimtmetį. Tokios lyderių kaitos, technikos tempo svyravimo ir pačių lyderių netikėtumo nebuvo jau seniai. Šaukštą deguto į medaus statinę įnešė tik J. Buttono dominavimas sezono pradžioje, dėl ko – ir S. Vettelio bei R. Barrichello klaidų – iš mūsų buvo atimta tikra įtampa pirmenybių pabaigoje. To tikrai labai trūko.
Geriausias šio čempionato bruožas – gerokai išaugusi lenktynininko sugebėjimų svarba. Technika tiek suvienodėjo, kvalifikacijoje neretai didžiąją rikiuotės dalį skyrė vos sekundė. Todėl pilotas, pasikliaudamas vien tik savo įgūdžiais, gali būti net keliomis pozicijomis aukščiau nei anksčiau būtų leidęs bolidas.
Deja, lauktų lenkimų gausos taip ir neišvydome. Tiesa, jų buvo, iš pirmo žvilgsnio, kiek daugiau negu pernai, tačiau, deja, vis dar nepakankamai – toli gražu. Galbūt aerodinamikos pokyčiai, sumažėjusi taktikos svarba pagerins padėtį kitais metais? Bolidai, panašu, išties yra vis labiau pritaikomi lenkimams, tačiau technikos skirtumai taip pat vis labiau mažėja, o lenkti panašaus pajėgumo automobiliu važiuojantį varžovą visuomet sunkiau nei pastebimai lėtesnį priešininką.
Netrūko šiemet ir politikos. Kaipgi be jos? Iš tiesų, tai neatskiriama „Formulės-1“ dalis. Politinių žaidimų čia visuomet buvo ir bus. Tačiau šiemet kai ko buvo per daug. Ribą peržengė tyčia avariją sukėlę „Renault“ herojai. Ne iš pačios geriausios pusės šiame skandale pasirodė ir greičiausiai su tuo tiesiogiai visiškai nesusijęs Fernando Alonso, taip ir neatsiribojęs nuo bjauriu keliu iškovotos pergalės. Ir visai nesvarbu – žinojo jis tai ar ne, bet prieš trejus metus sportiškumo vardan žadėjęs gultis ant asfalto prieš bolidus ispanas šį kartą savo abejotinai pergalei tų pačių kriterijų nepritaikė.
Kiek netikėtai teigiamo vėjo „Formulėje-1“ šiemet įnešė tragiškai galėjęs pasibaigti Felipe Massos incidentas. Vėlesnė M. Schumacherio sugrįžimo odisėja pritraukė sportui bene daugiau dėmesio nei kurios nors iš nuobodesnių sezono varžybų. Lenktynes prisiminė jomis jau nebesidomėjusi publika, pagerėjo bilietų pardavimai. Deja, varžybose jo taip ir nepamatėme. Galbūt kitais metais?
Nepaisant to, kad šiemet tarp lyderių nuolat nebuvo nei „Ferrari“, nei „McLaren“, nei „Sauber“, susidomėjimas sportu, remiantis mano turimais duomenimis, Lietuvoje nesumažėjo. Legendinio M. Schumacherio magija, nenuspėjami lyderiai, naujus gerbėjus pritraukiančios jaunos žvaigždės, net politiniai žaidimai ir skambūs skandalai – visa tai padėjo „Formulei-1“ išlaikyti populiarumą mūsų šalyje, nekreipiant dėmesio į kelis garsiai nepasitenkinimą esą neįdomiu sezonu reiškiančius radikalius „McLaren“ ar „Ferrari“ fanus, matančius tik savo komandą ir nieko daugiau.
Iki kitų metų čempionato liko tik keturi mėnesiai – jis prasidės anksčiau negu šiemet. Mūsų visų laukia svarbus ir tikrai įdomus pokytis – kuro pylimo lenktynių metu draudimas. Jei kitais metais varikliai išliks panašių charakteristikų, kokie buvo šiemet, galime išvysti gana skirtingą komandų pajėgumą kvalifikacijoje ir lenktynėse. Jei starto pozicijas lemiančiame važiavime dominuos galingiausiais varikliais ginkluoti pilotai, tai pagrindinėse varžybose pranašumą įgis ekonomišką techniką vairuojantys ir tausoti padangas važiuojant sunkiu bolidu sugebantys pilotai. Sumažėjusi taktinių sprendimų laisvė turėtų paskatinti ir ryžtingesnius veiksmus – lenkimus – trasoje.
Taigi, viliuosi ir tuo pačiu visiems linkiu kitą sezoną stebėti tik dar labiau įtemptą ir nenuspėjamą kovą!