„Formulės-1“ kvalifikacijos niuansai

Viena iš svarbiausių 2006-ųjų metų „Formulės 1“ naujovių yra visiškai neįprastos kvalifikacijos taisyklės, kurių niuansus vargu ar pavyko perprasti visiems televizijos žiūrovams per pirmąjį sezono lenktynių savaitgalį.
Taigi, senoji kvalifikacinių lenktynių tvarka, kai lenktynininkai galėdavo atlikti vieną ar du bandymus, o trasoje pasirodydavo po vieną griežtai nustatytu laiku, jau praeityje. Pagal naująsias taisykles ratų skaičius kvalifikacijos metu yra neribojamas, o pačiai kvalifikacijai labiau tinka atkrentamųjų lenktynių pavadinimas.
Naująją kvalifikaciją sudaro trys dalys: 15 minučių lenktynių, 5 minučių pertrauka, vėl 15 minučių lenktynių, 5 minučių pertrauka ir paskutinė - 20 minučių lenktynių.
Po pirmosios kvalifikacijos dalies iš tolimesnių lenktynių pasitraukia šeši lėčiausi lenktynininkai – jiems pagal pasiektus rezultatus atitenka paskutinės šešios starto vietos. Likusiems 16-ai lenktynininkų kvalifikacinės lenktynės po pertraukėlės prasideda iš naujo, - pirmosios kvalifikacijos dalies rezultatai yra anuliuojami. Po antrosios dalies pasitraukia dar šeši lenktynininkai, o galutinę starto rikiuotės tvarką dešimt greičiausių lenktynininkų aiškinasi paskutinėje lemiamoje kvalifikacijos dalyje.
Tokia kvalifikacijos tvarka gerokai sujaukia galutinius rezultatus. Štai pirmajame etape 12-ą starto poziciją iškovojusio N. Rosbergo greičiausio rato laikas buvo daugiau nei sekunde prastesnis, nei R. Schumacherio, kuriam atiteko tik septyniolikta starto vieta. Įdomu ir tai, kad antroje kvalifikacijos dalyje F. Alonso pasiektas rezultatas (1 min. 31,215 s) buvo geresnis nei kvalifikacijos nugalėtojo M. Schumacherio (1 min. 31,431 s).
Siekiant išvengti atsitiktinumų ir suvienodinti lenktynininkų galimybes, buvo įvesta dar viena taisyklė: lenktynininkas, sustojęs trasoje dėl gedimo ar patyręs avariją pasitraukia iš tolimesnės kovos. Nesant šios taisyklės, Bahreine K. Raikkonenas, patyręs avariją pirmomis pirmosios kvalifikacijos dalies minutėmis dar būtų spėjęs persėsti į atsarginį automobilį. Ši taisyklė atsirado dėl pačios paprasčiausios priežasties: vieno lenktynininko automobilis gali sustoti visiškai šalia boksų, kito – tolimiausioje trasos dalyje.
Ar pasiteisins naujosios taisyklės, parodys kelios artimiausios lenktynės, tačiau jau dabar jos kelia komandų strategams papildomų rūpesčių. Vis dar galiojanti vieno variklio dviem lenktynių savaitgaliams taisyklė verčia komandas laviruoti ant variklio resursų ribos. Bahreine lenktynininkai, pasitraukę po pirmosios kvalifikacijos dalies, įveikė 4-7 ratus, dalyvavę dviejose dalyse, pravažiavo 10-13 ratų, dalyvavę visoje kvalifikacijoje – 20-26 ratus. Tokiu būdu komandos yra priverstos skaičiuoti ir mąstyti, kaip ekonomiškiausiai išnaudoti variklio resursus, tačiau tai galima padaryti tik mažinant ratų skaičių treniruočių metu ar rizikuojant.
Kita kur kas rimtesnė problema yra degalai. Pirmosiose dviejose kvalifikacijos dalyse degalų kiekis automobilyje yra neribojamas, tačiau po jų visuose automobiliuose turi būti tiek degalų, kad jų užtektų lenktynių pradžioje, ir visiškai nesvarbu, ar lenktynininkas dalyvaus paskutinėje kvalifikacijos dalyje ar ne. Kuriant naujosios kvalifikacijos taisykles buvo į tai atsižvelgta ir nuspręsta, jog dalyvaujantiems paskutinėje kvalifikacijos dalyje bus kompensuojamas degalų kiekis priklausomai nuo įveiktų ratų. Deja, tai sukėlė kitą problemą – ar ne taps paskutinė kvalifikacijos dalis formalumu, kai komandos labiau dairysis į varžovus, stengdamos paskutinėmis minutėmis pagerinti rezultatus ar net pasitenkindamos užimamomis starto vietomis, o automobilių greitis labai sumažės, nes lenktynininkai yra priversti taupyti degalus bei variklį. Vasario pabaigoje šis kvalifikacijos taisyklių punktas buvo papildytas, - atsirado 110% taisyklė: paskutinėje kvalifikacijoje bus užskaitomi tik tie ratai ir kompensuojami degalai, kuriuose rezultatas bus ne prastesnis kaip 110 procentų nei geriausias rezultatas, pasiektas pirmosiose dviejose kvalifikacijos dalyse.
Ar gali ši taisyklė turėti įtakos lenktynių rezultatams?
Prisiminkime lenktynes. Pergalė buvo iškovota ne trasoje, o boksuose. Vargu, ar F. Alonso būtų pavykę finišuoti pirmam, jeigu M. Schumacheris trasoje prieš antrąjį sustojimą būtų išsilaikęs dviem, o gal net ir vienu ratu ilgiau. J. Todtas po lenktynių kalbėjo, jog komandai Bahreine pritrūko šiek tiek sėkmės, tačiau jos pritrūko kvalifikacinėse lenktynėse, nors ten M. Schumacheris iškovojo pirmąją vietą. Deja, čia ir suveikė 110 procentų taisyklė: vieną ratą vokietis, patekęs į spūstį, įveikė labai lėtai, ratas nebuvo užskaitytas, o tai reiškė, jog degalai už jį kompensuoti nebus. Gal būt tai ir buvo pergalės kaina.
Kvalifikaciją galėtų gerokai paveikti variklių taisyklės ar baudos už šios taisyklės pažeidimą pakeitimas. Šiuo metu aršiausias kovotojas už tai yra D. Coulthardas, kuris, nepraėjus nė minutei po finišo Bahreine, prarado 10 starto pozicijų būsimose Malaizijos GP lenktynėse, - jo automobilio variklis sugedo iš karto kirtus finišo liniją.