G. Andersonas: leiskite pasireikšti inžinieriams

„Red Bull“ komanda, šiame sezone ryškiai dominuojanti čempionate, pastaruoju metu gana aktyviai kritikuoja „Formulės-1“ techninį reglamentą, prie kurio čempionatas turi pereiti 2026 metais. Buvęs F-1 mašinų konstruktorius, dabar dirbantis leidinio „The Race“ ekspertu Garry Andersonas, sutinka, kad bolidų vystymas gali nueiti neteisinga trajektorija, tačiau jis turi visai kitokius argumentus.

„Red Bull“ komandos vadovas Christianas Horneris ir jos sportininkas, dukart pasaulio čempionas Maxas Verstappenas kritikuoja naująjį reglamentą, visų pirma tą jo dalį, kurioje kalbama apie jėgos agregatus, bet jie, regis, pirmiausia paiso savų interesų.

Sutinku su Horneriu dėl to, kad „Formulė-1“ vystosi klaidinga kryptimi, bet paaiškinsiu tai dėl visai kitokių priežasčių.

Kada besikeistų reglamentas, vienos komandos tame mato galimybę pagerinti savo rezultatus, bet garsiausiai kalba kiti – tie, kad pirmauja prie esamų taisyklių ir nenori, kad reglamentas stipriai keistųsi.

Dabartinis reglamentas numato gana daug įvairiausių ribojimų. Galima pasakyti, kad „Red Bull“ pasisekė, kad jiems pavyko surasti ne vieną landą, kuri leido sukonstruoti tokį greitą bolidą. Bet galimybes turėjo visi, paprasčiausiai tas landas reikėjo surasti, o Adrianas Newey yra šios srities tikras meistras.

Nenuostabu, kad Horneris kritikuoja permainas, kurios įdėtos į 2026 m. reglamentą, visų pirma planus padidinti jėgainės hibridinės dalies galią nuo 120 kW iki 350 kW. Toto Wolffo nuomone, tai gali būti paaiškinama tik tuo, ar būsima Red Bull Powertrains“ gamykla sugebės susitvarkyti su tokia užduotimi? „Red Bull“ to bijo.

Šiame sezone skirtumai tarp lyderių ir atsiliekančiųjų yra patys mažiausi per ilgus metus. Paskutiniais mėnesiais kelios komandos mašinų modernizacijos procese pasuko ta kryptimi, kurią anksčiau pasirinko „Red Bull“ komanda, bet yra ir tokių, kurie užsispyrę eina savo keliu, savarankiškai. O tai veda link to, kad tarp mašinų yra nemažai išorinių skirtumų ir tai yra šaunu.

Kai reglamentas būna griežtai nurodomojo pobūdžio, kažkokiam stebuklingam sprendimui paprasčiausiai nėra iš kur atsirasti, Bolidų greitis priklauso nuo daugelio niuansų ir atskirų modernizuotų detalių darbo.

Jau seniai praėję tie laikai, kai kurį nors konstruktorių galėjo aplankyti geneali vizija, nes dabar reglamentas, iš esmė, nurodo net medžiagas, iš kurių yra leidžiama gaminti paprasčiausius varžtus. Bet bėda tame, kad 2026 m. reglamentas šia prasme bus dar blogesnis. Mes gana greitai judame link to, kad „Formulė-1“ bus vienoda, nors to, žinoma, niekas nenori.

Bet būtent link to viskas eina. Šiuolaikinėje „Formulėje-1“ visai neliko vietos inovacijoms ir jei joje dirbtų senosios kartos inžinieriai, jie rautųsi plaukus nuo galvų.

Per tuos 50 metų, kai aš esu „Formulėje-1“, buvau daugelio novatoriškų idėjų liudininku ir kai kurios iš jų būdavo tiesiog neįtikėtinos, Bet dabar nieko panašaus padaryti neįmanoma.

Kartais tie sprendimai veikdavo, kartais – ne, tačiau būdavo galimybė visa tai įdiegti ir gauti pranašumą prieš varžovus. Arba atvirkščiai.

Jei kas nors panašaus atsirastų dabar, tai iš karto pasipiltų protestai, jog tai yra nelegalu. Reglamente net yra punktas, kuris leidžia komandai, kuri sukūrė kokią nors naują technologiją, naudoti ją tik tais metais, o vėliau ji bus uždrausta. Tai tikrai nepadeda naujos kartos inžinierių kūrybiniam vystymui.

O dabar pereikime prie svarbiausio, prie tų pakeitimų, kurie įvyks 2026 metais ir kuriuos taip kritikuoja Horneris.

Variklių reglamento juodraštis jau yra viešai paskelbtas ir esmė tame, kad ribojimai turi būti dar griežtesni. Viskas bus taip griežtai sureguliuota, kad mes gausime panašų vaizdą, koks buvo 2014 metais, kai čempionatas pirmą kartą perėjo prie hibridinių jėgos agregatų su 1,6 litro darbinio tūrio vidaus degimo varikliais – tada tik vienas gamintojas viską padarė teisingai, o kitiems reikėjo daug laiko pasivyti „Mercedes“.

Jei variklių reglamentas būtų kur kas laisvesnis, neatmestina, kad būtų buvę lygiai tas pats, bet mes būtumėm pamatę kur kas platesnį naujų idėjų spektrą, kurį siūlytų skirtingi gamintojai. Tada visiems būtų aišku, kas yra gerai, o kas – blogai ir kokias vystymo kryptis reikia rinktis, kad „Formulė-1“ pasiektų savo tikslų didinat jėgainių energetinį efektyvumą.

„Formulėje-1“ pagrindiniais didvyriais turi būti lenktynininkai ir komandos, o jėgos agregatams turi būti skiriamas antraeilis vaidmuo. Kai čempionatui keliama užduotis pereiti prie ekologiškai neutralių degalų, apriboti jų suvartojimą ar bent jau kontroliuoti jėgainių galingumą, o taip pat – apriboti baterijų talpą – visai tai yra gerai.

Bet reikia gamintojams suteikti galimybę pasiekti šių tikslų tokiais būdais, kokiais jie nori ir laiko teisingais. Tegul jie patys renkasi, kokiems motorams-generatoriams teikti prioritetą – MGU-H ar MGU-K ir kokią turbinų konstrukciją rinktis. Atverkite duris inovaciniams sprendimams, leiskite pasireikšti jauniems inžinieriams.

Lygiai tas pats turi būti ir su važiuokle. Reikėtų sumažinti bolidų išmatavimus ir bendrą jų svorį ir jei jis bus santykinai nedidelis, tai savaime suteiks galimybę rinktis, kokiu keliu eiti konstruojant važiuoklę. Reikėtų tik nuolat rengti bolidų saugumo bandymus ir kitus patikrinimus, kad nenukentėtų lenktyninių automobilių saugumo standartai.

Dabar pradinė važiuoklės koncepcija iš esmės yra nurodoma „Formulės-1“ vadovybės ir FIA pareigūnų, lygiai tas pats ir su jėgos agregatais. Tai klaidingas požiūris. Argi žmonės, kurie dirba valdymo organizacijose ir yra kažkada seniai kūrę lenktyninė techniką, geriau supranta, kaip reikia konstruoti bolidus nei tie, kurie kiekvieną dieną dabar dirba su šiuolaikiniais bolidais?

Būtų labai gerai, jei „Formulės-1“ mašinos viena nuo kitos skirtųsi ne tik nudažymo spalvomis. F-1 vadovybė neturi to bijoti.

Mano siūlymai yra tokie, kad tūkstančiams talentingų inžinierių, dirbančių dešimtyje „Formulės-1“ komandų, būtų suteikta galimybė tiesiogiai daryti įtaką lenktyninės technikos ir jėgainių konstrukcijai, siūlyti įdomius sprendimus, iš kurių geriausi būtų atrenkami ir įdiegiami. Tai kartu turėtų naudos ir automobilių pramonei apskritai – gamintojai geriausias mintis diegtų į serijinius automobilius.