G. Bergeris: Bernie turi tik vieną trūkumą – jo laikas praėjo

Buvęs „Formulės-1“ lenktynininkas Gerhardas Bergeris įsitikinęs, kad „Formulė-1“ turi ko pasimokyti iš kitų lenktynių serijų, pavyzdžiui, „MotoGP“. Pokalbyje su vokiečių „Auto Motor und Sport“ žurnalistais Bergeris papasakojo apie Bernie Ecclestone išėjimą, apie reglamento pakeitimus bei apie „Ferrari“ komandos perspektyvas...
- Ką jūs pirmiausiai pagalvojote, sužinojęs apie B. Eccslestone išėjimą iš „Formulės-1“?
- Nors būdavo, kad Bernie Ecclestone derybose elgdavosi labai kietai, mes su juo išsaugojome pakankamai gerus santykius. Jis sukūrė visą šitą verslą. Mes daugelį metų neblogai sutardavome. Truputį liūdna, kad jo epocha atėjo prie pabaigos. Bet taip panoro naujieji „Formulės-1“ savininkai. Dabar jie turi parodyti, kaip jie toliau vystys šį sportą.
- Ar jūs manote, kad atėjus naujiems šeimininkams atsiras naujų galimybių?
- Aš manau kad F-1 dabar gavo naują šansą. „Liberty Media“ turi stiprių pusių, pavyzdžiui, jie gerai žino Amerikos rinką, taip pat moka išnaudoti netradicinius komunikacijos su auditorija kanalus. Bet galimybių būtų kur kas daugiau, jei naujieji savininkai suplanuotų pereinamąjį periodą, kurio metu išnaudotų Bernie patirtį. Beje, jie jau pakvietė Rossą Brawną, kuris puikiai gaudosi šiame biznyje.
- Kur yra paslėptos rizikos?
- „Liberty“ neįvertino viso „Formulės-1“ sudėtingumo: čia yra sunku pasiekti bendro sutarimo, kadangi visi turi skirtingus interesus. Anksčiau viską nuspręsdavo Ecclestone, ypač kai jis veikdavo tandemu su Maxu Mosley. Dabar pirmiau reikia viską išrinkti, o po to – vėl surinkti – taip būtų teisingiausia šiam verslui.
- Ar labai sunku naujiesiems savininkams suprasti, ką iš tiesų reikėtų pakeisti, o kokiose srityse permainos jokios naudos neduos?

- Amerikiečiai turi kitokį požiūrį į verslą. Paskutiniais metais CVC fondas neužsiiminėjo niekuo kitu, kaip tik „melžė“ „Formulę-1“. „Liberty Media“ yra suinteresuoti tuo, kad būtų surasti būdai, kurie leistų atpirkti investicijas, bet kartu čempionatas būtų be problemų valdomas. Tam gal būt iš pradžių reikės įdėti kažkokius pinigus ir tikėtina, vėliau nepasiimti viso pelno, kad komandos ir etapų organizatoriai turėtų kažkokias lėšas savo veiklai finansuoti.
- Sklandė gandai, kad Bernie Ecclestone žada organizuoti alternatyvų F-1 pasaulio čempionatą? Ar tai būtų protinga?
- Bernie nereikia jokių patarimų. Jei jis ką nors daro, tai tiksliai žino, kad jis turi šansą pasiekti sėkmės. Tai bene pats protingiausias žmogus, kokį aš esu sutikęs automobilių sporte. Jis turi tik vieną trūkumą – jo laikas jau praėjo...
- Ar gali atsitikti taip, kad „Mercedes“ nesusitvarkys su reglamento permainomis?
- Gali taip atsitikti, kad šiais metais lemiamą vaidmenį vaidins aerodinamika. Per tris pastaruosius metus „Mercedes“ jėgos agregatai be išimčių garantavo pergales. Iki tol pergalės dažniausiai priklausydavo nuo aerodinamikos savybių. Ekspertų, kurie užsiima reglamento kūrimu, menas ir yra tas, kad reikia surasti kompromisą tarp jėgos agregato galios ir aerodinamikos efektyvumo. Jiems reikia pasiekti, kad komanda galėtų nugalėti net ir tada, kai jūsų jėgainė nėra pati galingiausia ir aerodinamika nėra pati geriausia. Galų gale, lemiamą vaidmenį čia turi turėti piloto meistriškumas.
- Kas pastaraisiais metais vyksta „Ferrari“ komandoje?
- „Ferrari“ yra komanda, labai jautri bet kokiai kritikai. Kažkuria prasme jie yra „šventa karvė“. Būtent dėl to apie ją labai daug kalbama. Iš tikrųjų viskas vyksta pagal aukštyn kylančios spiralės principą. „Ferrari“ užima svarbią vietą mano širdyje ir mano sunku ją kritikuoti, bet realybė tokia, kad kai komanda 2015 m. iškovojo keletą pergalių, jie tai palaikė savo komandos nuopelnu, nors iš tiesų tai tebuvo varžovų klaidos. Dabar komanda smarkiai nusileidžia ne tik „Mercedes“, bet ir „Red Bull“. Galima pasakyti, kad italų ekipa užima panašias pozicijas, kokias turėjo dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
- Sebastianas Vettelis norėjo pakartoti Michaelio Schumacherio sėkmę. Ar ši užduotis jam yra per daug sudėtinga?
- Jis neįvertino to, ką savo laiku padarė Michalelis. Jis išeidamas iš „Benetton“, su savimi į „Ferrari“ pasiėmė keletą labai svarbių specialistų. „Ferrari“ tuo metu buvo lygiai tokioje pat situacijoje kaip ir dabar. Sebastianas turėjo pasielgti lygiai taip pat – su savimi išsivesti keletą esminių „Red Bull“ specialistų.
- Ar gali Vettelis dabar pakeisti situaciją?
- Nemanau, kad situacija šiais metais „Ferrari“ komandoje iš esmės pasikeis ir jei viskas pasiliks kaip buvę, Sebastianui reikės priimti kokį nors labai svarbų sprendimą.
- Ką jūs manote apie „Formulę-1“ apskritai?
- Niekas nepasikeitė. „Formulė-1“ ir dabar yra verta tų pinigų, kokie sukasi šiame versle. Kai kuriose šalyse ji išlieka labai populiari. Ir vis tik Europoje, tai yra pagrindinėje jos rinkoje, F-1 populiarumas mažėja. Todėl aš manau, kad produktas, kuris yra vadinamas „Formulė-1“, jau yra nepakankamai geras.
- Ką reikėtų pagerinti?
- Jai nepakanka vieno esminio faktoriaus – lenktynių nenuspėjamumo. Dar iki starto būna aišku, kam atiteks pergalė. Dėl to nuolatiniams tradiciniams žiūrovams stebėti varžybas nėra taip įdomu. Juolab, kad pradingo buvusi intriga.
- Ar gali viskas būti kitaip?
- Pažiūrėkite į „MotoGP“ lenktynes – jos yra nenuspėjamos. Ten čempionatui vadovauja vienas žmogus, kuris sukūrė tokią struktūrą, kurioje ekonominė sėkmė priklauso su serijos sėkmės. Rezultatas – yra kuriamos tokios taisyklės, kad šou būtų įdomus. Jis žino, ką nori pamatyti sirgaliai – nuo to priklauso ir jų pajamos. Lygiai tą patį anksčiau darydavo ir Bernie. Ekonominė sėkmė priklauso nuo sirgalių skaičiaus tribūnose ir nuo žiūrovų prie TV ekranų. Tada viskas normaliai dirba. O „Formulėje-1“ dabar vien tik įvairiausios komisijos ir darbo grupės, jose yra per daug žmonių, kurie neužsiima nieko daugiau, kaip tik nesibaigiančiomis kalbomis. Visa struktūra labai nelanksti ir per lėta.
- Bet „MotoGP“ išlaidos ir technologijos yra kontroliuojamos kompanijų – motociklų gamintojų. Ar „Formulėje-1“ tai būtų įmanoma?
- Žinoma. Lemiamą vaidmenį turi turėti lenktynininkas, o ne variklis ir aerodinamika. „Formulėje-1“ visuomet norisi surasti kompromisą tarp įdomaus šou ir technologijų, kurios tapo labai sudėtingomis. Didžiausios sėkmės pasiekia tos komandos, kurios turi daugiausiai pinigų ir pačią geriausią techniką.
- Ar technologijos yra svarbios automobilių gamintojams?
- Manau, kad taip. Savo kompanijoje aš visuomet sau privalau uždavinėti klausimą – ko nori mano klientas? Jei aš to nežinosiu, greitai ateis bankrotas. Ar „Formulėje-1“ yra daroma tai, ko iš tiesų nori sirgaliai? Mano galva, komandos dėl to „vienodai šviečia“. Jie yra linkę kiekvienais metais kurti po 30 skirtingų stabdžių aušinimo sistemų. Sirgaliai apie tai net nežino, kaip ir nežino, kad tai kainuoja didelius pinigus. Kartu mes kuriame dirbtines lenkimo priemones ir baudžiame pilotus už kiekvieną nedidelį kontaktą kovojant trasoje. Visa tai prieštarauja publikos interesams. Sirgaliai nori matyti pilotų dvikovas trasoje. Motociklų lenktynėse mes tai matome. Ten nieko nebaudžia už kontaktus ar už trajektorijos keitimą prieš posūkį.
- Vettelis, Alonso, Hamiltonas sako, kad jiems didžiausią malonumą teikia, kai jie pilotuoja mašinas su maksimalia prispaudžiamąja jėga...
- Aš to nesuprantu. Vėl paimkime „MotoGP“. Ten vaikinai daro kažką neįtikėtino. Staigiai stabdant ten galinis ratas pakyla į orą. Posūkyje jie maksimaliai pasvyra. Įsibėgėjant buksuoja varantysis ratas. O rato įveikimo laikas – 25 sek. greičiau nei „Formulėje-1“. Sirgalių nedomina rato įveikimo laikas. Turi susidaryti įspūdis, kad bolidai važiuoja labai greitai, o pačios lenktynės būtų gražios. Gaila, kad mašinos negali pasvirti posūkiuose, bet visa kita „Formulėje-1“ gali būti. O ką darome mes? Mes kuriame greitesnius bolidus didindami jų prispaudžiamąją jėgą. Pilotai turės problemų su kaklo raumenimis, bet tai jų nesustabdys. Sirgaliams nesvarbu, kas dedasi su pilotų kaklu. Pačiomis įdomiausiomis dabar būna lenktynės per lietų, kadangi sukibimas su trasa pablogėja ir jėgainės galia nevaidina lemiamo vaidmens.
- Ar įmanoma visa tai ant sauso asfalto?
- Taip būdavo pirmosios turbovariklių eros pradžioje, kai galia pasiekdavo 1400 AG, o bolidos sukibimas su trasa būdavo perpus mažesnis. Galima pasakyti, kad tada lenktynės ant sausos trasos vykdavo kaip dabar ant šlapios. „MotoGP“ technika turi 300 AG, nėra jokios prispaudžiamosios jėgos ir visai mažas ratų sąlytis su kelio danga. Šiuolaikiniams F-1 bolidams reikia turėti apie 2000 AG jėgaines, kad lenktynės būtų vaizdingomis. Arba
- reikia drastiškai mažinti prispaudžiamąją jėgą. Viskas priklauso nuo situacijos. Aš bijau, kad „Formulė-1“ pasirinko klaidingą kelią, nusprendusi didinti prispaudžiamąją jėgą.
- Ar jūs suprantate, kodėl pilotai skundžiasi padangomis ir būtinumu taupyti degalus?
- Taip būdavo ir mūsų laikais, gal tik kiek kitaip. Mes turėjome saugoti mašiną, nes reikėjo pasiekti finišą. Bet tada lenktynininkai, o ne technika nulemdavo, ar verta taupyti degalus, ar saugoti stabdžius ir padangas. Šiandien mes priėjome iki to, kad „Pirelli“ specialiai gamina padangas, kad jos greičiaus susidėvėtų ir neatlaikytų ilgesnės distancijos. Visa tai tam, kad sukurtų dirbtinę intrigą...
- Ar automobilių lenktynės yra mirštantis sportas?
- Į šį klausimą reikia atsakyti sąžiningai. Taip, matoma mažėjimo tendencija. Šiuolaikiniam jaunimui automobilis nėra jau tas statuso simbolis kaip būdavo mūsų laikais. Kai aš jaunystėje susiruošdavau į diskoteką, reikėdavo ne tik išsiaiškinti su šukuosena – mašina ten nuvažiuoti irgi buvo labai svarbi. Beje, emocinis faktorius automobilio atžvilgiu iki šiol vaidina didelį vaidmenį ir to nepasieksi su tyliais ir itin ekonomiškais automobiliais. Būtent todėl automobilių koncernai turi padaryti viską, kas išsaugotų minėtas emocijas ir tai geriausia yra padaryti automobilių lenktynėse.