Italijos spauda: M.Schumacheris išmoko pralaimėti

Nepaisant skausmingos nesėkmės Japonijos GP lenktynėse, Italijos spauda pirmadienį mirgėjo liaupsėmis didvyriškai pasirodžiusiam „Ferrari“ lyderiui Michaeliui Schumacheriui.
“Corriere della Sera”: „ Variklis ir Schumio svajonės paleistos dūmais”
“Didžiulis nusivylimas komandai ir Schumacherio, kuriam labiau rūpėjo komanda, o ne jis pats, sportiškumas“.
“Galų gale, tiesa, kad Schumis pralaimėjo savo asmeninę dvikovą su laiku. Tiesa ir tai, kad jis nesitraukia būdamas pasaulio čempionu. Tačiau jis išeina būdamas pilnavertis žmogus ir sportininkas, dėkojantis gyvenimui už suteiktas emocijas“.
“Gazzetta dello Sport”: „Jis išmoko pralaimėti”
“Schumacheris nenusipelnė taip žiauriai baigti karjeros. Tačiau ramybė, kuria jis reagavo į vieną iš labiausiai gniuždančių pralaimėjimų, duoda jam garbės“.
“Jis mūsų atmintyje liks čempionu, kuris per metų metus išmoko pralaimėti, išmoko susitaikyti su pralaimėjimais kaip didis čempionas. Žmogui, kuris anksčiau nevertindavo pergalių, tai ženklas, kad jis pasiruošęs gyvenimui ir už trasos ribų“.
“Schumacheris puikiai dirbo, stengdamasis „Ferrari“ pelnyti dar vieną ar du čempionų titulus, nors pats jų jau turėjo užtektinai - daugiau nei bet kuris kitas - gyvenime ir lenktynėse. Liūdesys taip pat turi ribas, ir Schumis tai supranta, garaže atsidėkodamas savo mechanikams. Taip išeina didieji“.
“TuttoSport”: „Ferrari. Harakiri pasaulio čempionate. Schumacherio svajonės paleistos dūmais”
“Schumacheris galėjo verkti, įtūžti kaip gyvatė, išskristi pirmu pasitaikiusiu skrydžiu, keiktis ir taip toliau. Vietoje to, jis pasielgė kaip tikras kapitonas - paguodė komandą ir apkabino mechanikus - ir džentelmenas“.
“Il Giornale”: „Ferrari“ dabar neturi pasiduoti”
“Montezemolo yra teisus, sakydamas mums, kad dar ne viskas prarasta“.
“Raudoniesiems nereikėtų žinoti to, kad kai sugedo variklis, spaudos kambaryje pasigirdo plojimai. Plojo ne italai ir ne ispanai, tačiau tai nesvarbu - vis tiek skaudu“.
“Kai sugedo variklis, kiekvieno komandos nario akyse galėjai matyti begalinį liūdesį. Tikrų tragedijų garbei nevadinkime to raudonąja tragedija, nes „Formulėje-1“ nuolat žaidžiama su rizika ir mirtimi, tad nederėtų piktnaudžiauti šiais žodžiais“.
“Tačiau liūdesys vis tiek raudonas ir begalinis, nes šis titulas, galėjo būti ir vis dar gali būti, „Ferrari“ kuklumo simbolis: jis atrodė prarastas, tačiau visų, pradedant milijardieriumi Schumacheriu ir baigiant vargšais mechanikais, bendro darbo dėka pavyko jį susigrąžinti“.
“Corriere dello Sport”: „Kur mes rasime kitą tokį vyruką?”
“Schumacheris visad sugeba savo nesėkmes papildyti bent dalele garbės. Jis vyksta namo sustiprinęs tarpusavio vienybę ir akyse neturėdamas nei lašelio ašarų“.
“Mechanikams pakuojant įrangą, vienas iš jų sustoja ir žiūri į beišeinantį Schumacherį. Ir sušnibžda: „Kur mes rasime kitą tokį vyruką?“.