JAV GP: spaudos konferencija

Pateikiame jums po JAV GP lenktynių Indianapolyje vykusios spaudos konferencijos vertimą.
KLAUSIMAS (K.): Michaeli, neabejotinai sunki diena. Nė vienas „Michelin“ padangas naudojantis pilotas nepradėjo oficialaus pirmojo lenktynių rato. Nepaisant to, atrodė, kad išvažiuojant iš techninio aptarnavimo zonos po antrojo sustojimo Jūs turėjote gana artimą kovą su Rubensu Barrichello.
MICHAELIS SCHUMACHERIS (MS): Taip, netgi sakyčiau labai artimą. Mes likome tik dviese, ir komanda pasakė: „Važiuokite ir pasilinksminkite.“ Tą mes ir bandėme daryti. Šis „Grand Prix“ buvo kiek keistas, tikrai negeriausias būdas pasiekti pirmąją pergalę šiais metais, bet šiaip ar taip, nematau didelės tragedijos, juk tai tik viena iš 85-ių mano pergalių.
K.: Į trasą buvo mėtomos šiukšlės. Kokios buvo sąlygos? Matėme, kad pirmojo Jūsų sustojimo metu mechanikai ypatingai atidžiai apžiūrinėjo galinę kairę padangą.
MS: Daugiausia tai buvo buteliai ir alaus skardinės. Bent jau tai aš užuodžiau pirmame posūkyje. Sąlygos buvo normalios, nesusidūriau su jokiomis problemomis.
K.: Ar galite apibūdinti savo jausmus prieš pat startą? Tikriausiai nutuokėte arba įtarėte, ką ruošiasi daryti „Michelin“ padangas naudojantys lenktyniniai. Kokios mintys sukosi Jūsų galvoje?
MS: Mes tiksliai nežinojome jų ketinimų. Girdėjome šį bei tą, tačiau, tiesą sakant, buvome užsiėmę savais reikalais.
K.: Puikus rezultatas komandai. Pagaliau laimėjote ir nutraukėte ilgiausiai trukusią pralaimėjimų seriją nuo 1993-jų metų.
MS: Taip, bet tai buvo keistos lenktynės. Galėjau kovoti tik su Rubensu.
K.: Rubensai, padėjote „Ferrari“ komandai Indianapolyje pasiekti ketvirtą dvigubą pergalę per šešerius metus. Papasakokite apie tą epizodą, kai Michaelis išvažiavo iš techninio aptarnavimo zonos po antrojo sustojimo.
RUBENSAS BARRICHELLO (RB): Tai buvo labai artima kova. Sugebėjau įgyti 3,1 ar 3,2 sekundžių pranašumą prieš jį ir galvojau, kad to turėtų užtekti. Nuvažiavau labai gerą ratą, bet staiga pamačiau jį išvažiuojantį. Stengiausi išsilaikyti priekyje, tačiau nesugebėjau deramai įveikti pirmojo posūkio – turėjau pravažiuoti tiesiai. Iš širdies sakau, tai buvo labai liūdnos lenktynės. Kai matai visus bolidus pasitraukiančius iš kovos, nejučia norisi pačiam ten pasukti.
Tačiau ne mes kalti. Žmonėms tikriausiai labai sunku tai suprasti, kadangi visi yra prislėgti. Daug žiūrovų vis tik liko ir stebėjo mus, tačiau jie nepateisina mūsų elgesio. Bet žinote, „Bridgestone“ labai daug dirbo, gerai pasiruošė ir atvežė tinkamas padangas savaitgaliui. Tikiu, kad gerai būtume pasirodę, net jeigu visi būtų važiavę trasoje. Bet to nebuvo, todėl labai apmaudu. Spaudžiau Michaelį kaip akis išdegęs, tačiau pasirinkta strategija man nugalėti nepadėjo. Man tai buvo geros, bet liūdnos lenktynės.
K.: Ar turėjote kokių nors problemų dėl šiukšlių trasoje?
RB: Taip. Mačiau į trasą lekiant visokį šlamštą. Jeigu tuo metu būčiau turėjęs mikrofoną, būčiau labai aiškiai išdėstęs tiems vyrukams situacijos rimtumą. Liūdniausia yra tai, kad „Ferrari“ šiais metais susiduria su nemenkomis problemomis, mums yra neapsakomai sunku, o žmonės to negali suprast. Jie galvoja, kad dėl viso to kalti esam būtent mes.
K.: Tiago, sveikiname! Pirmasis „Jordan“ komandos podiumas po pergalės Brazilijoje. Esate pirmasis Portugalas užlipęs ant apdovanojimų pakylos. Kaip jaučiatės?
TIAGO MONTEIRO (TM): Užplūsta skirtingi jausmai. Negaliu būti toks liūdnas, kaip kiti, nes, bet kuriuo atveju, net jeigu tai ir buvo keistos lenktynės, reikėjo jas pabaigti. Kovojau su savo komandos draugu, kaip ir jie („Ferrari pilotai – red. past.). Nesiruošiau juokauti. Nė vienas pilotas trasoje nemanė to daryti. Paprasčiausiai lenktyniavo mažiau bolidų – ir tiek. Nežinojau, ką galvoti. Tai buvo keista situacija, bet aš esu labai laimingas, labai laimingas dėl savęs ir dėl komandos. Būtumėt matę visų jų veidus! Nors tai neįprastos lenktynės, tačiau vis tik pasiekėme podiumą! Esu labai laimingas ir susijaudinęs galėdamas būti čia. Tai mano pirmieji metai, sugebėjau finišuoti visose devyneriose lenktynėse iš eilės ir dar užlipau ant podiumo. Tiesiog puiku! Žinau, tai yra keistos aplinkybės, tačiau niekas iš manęs mano prizo neatims. Dėkoju visiems, kurie padirbėjo iš peties. Nuostabu!
K.: O kaip Jums sekėsi lenktynėse? Panašu, kad neturėjote rimtesnių problemų.
TM: Iš pradžių mano automobilis buvo sunkesnis nei mano komandos draugo. Žinojau, kad net jeigu jis ir sugebės prie manęs priartėti, sustojimų metu aš turėsiu pranašumą. Tačiau sugebėjau pakankamai anksti nuo jo atitrūkti ir išlaikyti persvarą. Visą laiką spaudžiau, kiek galėjau. Pagerinau kvalifikacijoje pasiektą rato įveikimo laiką. „Bridgestone“ fantastiškai padirbėjo, kuo toliau, tuo labiau jie tobulėja. Neturėjome jokių panašių problemų, kokių turėjo „Michelin“ klientai. Mačiau trasoje stiklo, butelių ir kitų daiktų. Puikiai suprantu aistruolius, tačiau tai galėjo būti mums labai pavojinga. Privalau pažymėti, kad tai buvo keistas „Grand Prix“, tačiau aš esu nepaprastai laimingas!
K.: Michaeli, Amerikoje Jus ir „Ferrari“ palaiko milžiniškas skaičius gerbėjų. Ką norėtumėte jiems pasakyti?
MS: Tikrai norėjau lenktyniauti įprastomis aplinkybėmis. Kaip minėjote, čia turime labai daug aistruolių, palaikančių mus. Šventėme pergalę Indianapolyje tris kartus. Dabar tai darome ketvirtąjį kartą. Turėjome pajėgų automobilį, ypatingai lenktynių rėžime. Manau, galėjome drąsiai kovoti dėl pergalės, tačiau svarbiausia yra tai, kad didelė dalis gerbėjų liko tribūnose, palaikė mus. Norėjo pamatyti, kuo baigsis šios keistos lenktynės.
K.: Michaeli, kokios emocijos šiandieną Jus užplūsta?
MS: Natūralu, jaučiuosi dvejopai. Buvo labai keista matyti visus, važiuojančius į techninio aptarnavimo zoną. Tačiau mudu su Rubensu turėjome lenktyniauti. Manau, bet kuriuo atveju, būtume galėję kovoti dėl pergalės šiose lenktynėse. Labai stipriai atrodėme laisvosiose treniruotėse, buvome patenkinti balansu, padangomis ir automobiliu. Todėl šiek tiek apmaudu dėl aistruolių. Tačiau nepaisant to, kad lenktynės vyko neįprastomis aplinkybėms, jų liko daug, net ir lenktynėms einant į pabaigą. Amerika mums visuomet buvo ypatingas „Grand Prix“. Šiandien neabejotinai išvydome unikalų reginį, tačiau būkime teisingi – tai įvyko ne mūsų dėka. Nieko negalėjome padaryti. Sunkiai dirbome tobulindami padangas. Namie palikome geresnį pasirodymą garantuojantį apavą, pirmenybė teikėme patvarumui. Nežinau, nuo ko kentėjo jie („Michelin“ – red. past.), tačiau tai buvo ne mūsų problema. Tikiuosi visi gali nors pabandyti tai suprasti.
K.: Ar manote, kad nenusipelnėte žiūrovų į trasą mėtomų daiktų ir švilpimo?
MS: Tiesą sakant, manau, kad tai darė mažuma. Taip, kai stovėjome ant podiumo, buvo žmonių, kurie švilpė, tačiau dauguma džiūgavo. Mačiau daug „Ferrari“ gerbėjų. Tikiu, kad keletas paliko trasą anksčiau lenktynių finišo, tačiau vis tiek jų liko daug ir jie buvo laimingi. Tiesa, trasoje mėtėsi tuščių butelių, tačiau atvirai šnekant, situacija nebuvo bloga.
K.: Ar galite pateisinti kitų komandų elgesį?
MS: Nežinau visų detalių. Turėjo būti keletas priežasčių, kodėl jie taip nusprendė, neturiu daugiau informacijos.
K.: Kodėl per lenktynes praradote poziciją Rubensui?
MS: Turėjome įsitikinti, ar padangų būklė yra gera, todėl sustojimas užtruko ilgiau. Tiesą sakant, nebuvo reikalo per daug dėl to jaudintis. Nors mano sustojimas ir buvo ilgesnis nei Rubenso, aš atsilikau nuo jo vos kelias sekundes. Stengiausi kaip galima labiau sumažinti atstumą, nes jis spaudė kaip reikiant.
K.: Tarp Jūsų buvo gana atkakli kova.
MS: Labai atkakli.
K.: Bet kontakto tarp Judviejų nebuvo, taip?
MS: Ne, stengėmės išnaudoti visas galimybes, tačiau vengėme susidūrimo.
K.: Rubensai, ką apie tai manote?
RB: Neturiu ko pridėti. Esu nusivylęs, kadangi važiavau greitai, kiekviename rate didinau savo pranašumą po 0,1 ar 0,2 sekundės dalis, todėl įgijau 3,1 sekundės pranašumą. Maniau, sugebėsiu jį išlaikyti. Nuvažiavau labai gerą paskutinį ratą ir, kai pamačiau jį grįžtantį į trasą, supratau, kad bus labai artima kova. Stengiausi, kiek galėjau, todėl šiąnakt miegosiu ramiai. Taip, tai apmaudi diena. Jau sakiau, esu nusivylęs, kadangi galėjau parsivežti 10 taškų, ir dar nesmagu buvo matyti visus bolidus pasitraukiančius iš lenktynių. Neabejotinai turėjo būti rimta priežastis, dėl ko jie taip pasielgė, tačiau publikos reakcija nebuvo palanki. Nepanašu, kad „Formulės-1“ pozicijos JAV sustiprėjo. Toli gražu.
Tačiau šį kartą „Ferrari“ negalėjo nieko padaryti. Mes rimtai dirbame su „Bridgestone“, kad vėl galėtume demonstruoti gerus rezultatus. Manau, būtume galėję laimėti lenktynes, net jeigu startavę būtų visi bolidai. Nuo penktadienio atrodėme labai pajėgūs, kvalifikacijos problema dar išlieka, tačiau, kaip minėjau, tikiu, kad šį savaitgali mūsų bolidas buvo bene greičiausias. Pradžioje už Michaelį buvau greitesnis, tačiau neilgai. Kai atsirado proga pabūti lyderiu, spaudžiau, kaip galėjau, nes žinojau, jog man techninio aptarnavimo zonoje lankytis teks anksčiau.
K.: Likus 13 ratų iki lenktynių pabaigos, Jūs buvote prie pat Michaelio uodegos. Tačiau staiga atstumas padidėjo iki 2,5 sekundės. Ar tada Jūs susitaikėte su antrąja vieta?
RB: Galvokite taip: „Ferrari“ komandai nebūtų naudinga, jeigu aš tęsčiau kovą. Nežinau džiaugtis, ar ne, tačiau turėjau pasiduoti.
K.: Tiago, ar lenktynių pradžioje jautėte spaudimą?
TM: Taip, pirmuosius šešis ar septinis ratus man į nugarą kvėpavo Albersas ir Narainas, tačiau laikui bėgant pagerėjo sukibimas su trasa, apsipratau su automobiliu, susikoncentravau ir šiek tiek atitrūkau. Tai, kad dauguma pilotų nestartavo, mums gale nesudarė didelio skirtumo. Vis vien reikia susikoncentruoti ir lenktyniauti. Sakiau sau: „Tu vis dar kovoji su Narainu ir Albersu, todėl susikaupk, nedaryk klaidų ir spausk kiek gali visų lenktynių metu“. Tiesa, apmaudu tai, kas šiandien atsitiko, sumišusių emocijų diena. Tačiau „Bridgestone“ padirbėjo fantastiškai. Jie patobulino padangas ir matome „Ferrari“ pasirodymas vis gerėja ir gerėja. Mums taip pat ši diena buvo nepakartojama. Turiu džiaugtis ja, dėkoju komandai, jie atliko didelį darbą. Buvo labai malonu matyti jų veidus, jų džiaugsmą ir laimę. Ačiū jiems už tai, kad davė man patikimą automobilį: devynerios lenktynės, ir visose sugebėjau pasiekti finišo liniją. Skrajoju padebesiais.
K.: Lenktynių pabaigoje ilgą laiką atstumas tarp Jūsų ir Rubenso svyravo vienos minutės intervale. Tačiau staiga pradėjo didėti. Ar tada jūs atsipalaidavote?
TM: Taip, komanda man pranešė, kad pirmauju prieš Narainą 30 sekundžių, todėl nebuvo reikalo rizikuoti. Pradėjau važiuoti sekunde lėčiau. Kai pamačiau juos artėjant, nenorėjau daryti ko nors panašaus, kaip Nurburgringe. Bijojau būti vėl nubaustas ir prarasti marias laiko, o tuo pačiu ir poziciją.
K.: Ar nebijote, kad šios dienos įvykiai gali paskatinti „Formulę-1“ daugiau nebegrįžti į Jungtines Valstijas?
MS: Nemanau. Šiandien pamatėme labai keistą ir unikalų reginį. Tačiau galiausiai reikia pažymėti, kad tai buvo sunkios, bet mums geros lenktynės. Neabejotinai tikiu, kad čia dar sugrįšime.
RB: Tikiuosi, kad ne. Man patinka čia atvažiuoti ir lenktyniauti. Šiuo metu kalendoriuje yra du etapai, kurie labai patinka žiūrovams ir kuriuose yra geriausios sąlygos lenkimams. Tai Kanada ir Indianapolis. Tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad visada galėsime čia varžytis. Kai buvau dar mažas berniukas, mėgdavau stebėti Dalaso GP, Detroito GP, ir buvo labai apmaudu, kad kai aš atėjau į „Formulę – 1“, JAV lenktynės nevyko. Galiausiai jos atsirado, bet panašu, kad dabar jas ištiko nedidelė krizė. Labai tikiuosi, kad šios problemos bus išspręstos.
K.: Michaeli, ar nemanote, kad šios, farsu virtusios lenktynės, yra tamsiausia diena „Formulės-1“ istorijoje? Nenoriu pasakyti, kad tai Jūsų kaltė, tačiau kaip manote, kaip šis reginys turėjo atrodyti visam pasauliui?
MS: Tiesą sakant, manau, kad turėjome ir tamsesnių dienų. Tereikia prisiminti 1994-uosius.
K.: Na, o jeigu užsimerktume ir pamirštume tuos metus?
MS: Šiandien pamatėme sportinių ir mechaninių interesų konfliktą, kuris pavertė lenktynes keistomis. Tačiau aš manau, kad komandos pasielgė teisingai, nuspręsdamos prioritetą skirti saugumui, nors tai ir reiškė, kad lenktynėse turės važiuoti vos šeši bolidai. Reikia su tuo susitaikyti.
K.: Ar Jums, kaip sportininkui, tokia pergalė neatrodo tuščia?
MS: Na, aš sugebėjau nugalėti 84-riose varžybose. Galiu susitaikyti su viena keista pergale.
K.: Jūs tai vadinate tik „keista pergale“? „Ferrari“ yra labai stipri komanda, o čia turėjote lenktyniauti tik tarpusavyje.
MS: Varžiausi su Rubensu ir, kaip jau sakiau, turėjome labai pajėgų bolidą, galintį nugalėti bet kokiomis sąlygomis. Man apmaudu, kad konkurentai nepasirodė. Daugiau neturiu ką pridėti.
K.: Suprantu, kad ne jūs sprendėte, tačiau kodėl „Ferrari“ nepritarė S formos posūkio įrengimui 13-ame posūkyje?
MS: Papasakosiu jums vieną istoriją. Visai nesenai lenktynėse Monzoje (trasa, kurioje vyksta Italijos GP – red. past.) susidūrėme su trasos maršalo mirtimi. Visi pilotai pritarė idėjai, kad pirmuose dviejuose posūkiuose bus nuolat mosuojamos geltonos vėliavos, tačiau atsirado du ar trys komandų savininkai, kurie pasakė: „Jūs nepaisysite tų geltonų vėliavų. Pamirškite tai, ką tarėtės. Privalote lenktyniauti iš visų jėgų“. Šiandieną tie žmonės buvo kitoje pusėje. Taigi, akivaizdu – „Formulė-1“ yra didelis verslas, visi dirbame iš peties, visi esame lygūs. Kaip jau minėjau, mes šį savaitgalį galėjome pasirinkti padangas, suteikiančias daugiau greičio, tačiau žinodami situaciją to nepadarėme, pirmenybę teikėme saugumui. Nenoriu pasakyti, kad kiti sąmoningai pasirinko priešingai, tačiau kad ir kas bebūtų, tai yra jų problema, ne mūsų. Nemanau, kad teisinga reikalauti žmonių, visiškai su tuo nesusijusių, prisiimti atsakomybę.
K.: Ką reikia padaryti, norint atstatyti „Formulės-1“ įvaizdį Jungtinėse Amerikos Valstijose?
MS: Tiesiog reikia sklandžiai lenktyniauti, tą mes ir ruošiamės daryti. Visi pasimokė iš to, kas šiandien atsitiko ir neabejotinai padarys viską, kad ateityje tai nepasikartotų. Visi patyrė didelių nuostolių: gerbėjai, komandos, kurios nelenktyniavo. Tai nepatiko niekam.
TM: Michaelis jau minėjo, kad tik sklandžiai lenktyniaudami, galime parodyti, kad nėra jokių didelių problemų. Žmonėms reikia suprasti, kad kartais būna nesusipratimų. Tai buvo to pavyzdys. Tikiuosi ateityje tokio pobūdžio problemos nepasikartos. Neabejotinai bus kitų, tačiau šias reikia pamiršti. Mūsų laukia dar daug puikių lenktynių.
RB: Kad tai nepasikartotų, reikia pakeisti taisykles. Tik tada, kai nesusidursime su vienu padangų komplektu vienam lenktynių savaitgaliui, tokios problemos neegzistuos. Tačiau man sunku kaltinti FIA ar „Michelin“, nežinau jų bėdų, nes esu „Bridgestone“ klientas. Girdėjau nusiskundimus apie testų stoką, tačiau turėjome visą penktadienį bandymams: tris valandas ryte ir tris per pietus. Reikėjo jiems atsivežti keturis skirtingus padangų komplektus, daugiau važiuoti penktadienį ir, manau, tai būtų išgelbėję lenktynes.
K.: Ar prieš pat startą turėjote informacijos apie „Michelin“ padangas naudojančių komandų sprendimą?
RB: Sunkiausia buvo po paradinio rato. Nuėjau ilsėtis, kaip ir visi, atsikėliau ir maniau, tuoj sužinosiu kokių naujienų, tačiau nieko nebuvo. Absoliučiai nieko. Užėmiau savo startinę poziciją, rikiuotė buvo apytuštė. Keletą minučių atrodė, kad niekas nesiteikia lenktyniauti.
Tačiau staiga minia pašėlo, pilotai užėmė savo vietas. Bet po apšilimo rato jie visi vėl pasuko į techninio aptarnavimo zoną. Buvau nustebęs, kadangi man pranešė, jog jie žada startuoti lenktynėse ir tik po to pasitraukti.
MS: Turėjau labai mažai informacijos.
TM: Aš, kaip ir Rubensas, maniau, kad jie apsuks keletą ratų ir tik po to sustos.
K.: Michaeli, Jūsų brolis penktadienio laisvųjų treniruočių metu patyrė avariją dėl sprogusios padangos. Tai ir pradėjo visa tai, ką mes išvydome šiandien. Jums saugumas neabejotinai yra svarbus, tad kokios mintys sukosi Jūsų galvoje po brolio nelaimės?
MS: Kai aš važiavau trasoje, Ralfas jau buvo išlipęs iš automobilio. Mačiau, kad jo bolidas rimtai pažeistas, tačiau nemačiau, kas atsitiko. Man palengvėjo, kai sužinojau, kad jis pats išlipo ir nuėjo pas gydytojus. Tačiau, tiesą sakant, visa šita košė užvirė dar tada, kai Ricardo Zonta („Toyota“ komandos pilotas bandytojas – red. past.) patyrė panašią avariją kitoje vietoje. Tada jie išsiaiškino, kad daugelis komandų kenčia nuo tos pačios problemos.
K.: Michaeli ir Rubensai, norėčiau sužinoti, ar tiesa, kad šįryt Jūs sutarėte su kitais pilotais dėl papildomo S formos posūkio įrengimo.
MS: Nieko panašaus neaptarinėjom. FIA turi spręsti tokius klausimus, ne mes.
RB: Tai tada Bahreine ir aš galėjau reikalauti, kad pakeistų vieną posūkį, nes taip pat turėjau rimtų problemų su padangomis. Tada tikriausiai būčiau iškovojęs keletą taškų, o gal net ir ant podiumo užlipęs. Todėl, nenuostabu, kad mes nesutikome su jų siekiais. Žmonės galvoja, kad problemos išsispręs, jeigu įrengsime papildomą posūkį. Tačiau pagalvokite, tai gali būti dar pavojingiau, juk mes neturėtume laiko jo išbandyti. Kaip galime taip pasielgti? Juk mums tektų ieškoti naujų trajektorijų, o tada pasipiltų avarijos. Tai nelogiška.
K.: Michaeli ir Rubensai, kaip manote ar po šiandienos įvykių „Formulei-1“ būtų geriau, jeigu tiek padangas, tiek variklius tiektų viena firma?
MS: Šį klausimą užduodate netinkamam žmogui. Gal būt to derėtų paklausti komandų vadovų ar Maxo (Mosley, FIA prezidento – red. past.)?
RB: Neturiu ką pridurti.
K.: Kaip pasielgtumėte, jeigu Jūsų padangų gamintojas praneštų, jog padangos laikys tik 10 lenktynių ratų? Ar lenktyniautumėte?
MS: Ne, jokiais būdais.
TM: Ne, negalima taip rizikuoti. Be to, netikiu, kad komanda leistų tai daryti.
RB: Buvo vienintelė išeitis: jeigu visa bėda buvo 13-ame posūkyje, tuomet kiekviename rate jiems reikėjo lankytis techninio aptarnavimo zonoje.
MS: Va, va.
RB: Ir tada bent keli iš jų būtų finišavę septintoje ir aštuntoje vietoje.
MS: Tiesą sakant, šnekėjau su vienu iš pilotų ir jis patvirtino, jog net ir įrengus papildomą posūkį, problema nebūtų išspręsta.
K.: Michaeli, esate GPDA (Pilotų asociacija, angl. Grand Prix Drivers Association – red. past.) pirmininkas. Kaip žiūri į tokio pobūdžio problemas Jūsų organizacija ir kaip ji turėtų elgtis tokiomis aplinkybėmis?
MS: Na, mes neesame tokia galinga organizacija, kad galėtume keisti ar įtakoti FIA sprendimus. Mes daugiau rūpinamės trasų saugumu. Yra sričių, kuriose galime būti įtakingi, tačiau yra tokių, kuriose mes – bejėgiai.
K.: Kaip manote, ar įprastos lenktynės galėjo įvykti, jei „Michelin“ būtų atgabenusi kitokios rūšies padangas savo klientėms?
MS: Nežinau, klauskite jų.
TM: Tai prieštarauja taisyklėms.
MS: Pirma, tai būtų taisyklių pažeidimas, pasiklauskite FIA, o antra, aš nežinau.
K.: Kaip manote, ar žiūrovai turėtų atgauti pinigus už bilietus?
MS: Kodėl to neklausiate Bernie (Ecclestone‘o, „Formulės-1“ komercijos teisų valdytojo – red. past.)?
K.: Michaeli ir Rubensai, matėme, kad užlipę ant podiumo nesidžiaugėte kaip įprastai. Stovėjote rimtais veidais, panašiai, kaip dabar. Priežastis yra neabejotinai aiški, tačiau kaip manote, kodėl tai nėra tokia pergalė, kurią galėtumėte švęsti?
MS: Dėl visų priežasčių, kurias jau esame minėję anksčiau. Neturiu ką daugiau pridurti.
RB: Esu 50-čia procentų patenkintas, tačiau tiek pat nusivylęs, kad nepavyko nugalėti.
K.: Tiago, ar, pasirašydamas kontraktą su „Jordan“, tikėjotės šiais metais užlipti ant podiumo?
TM: Gal juokaujate? Aišku, kad ne. Neturime tam pajėgaus automobilio. Esu naujokas ir iš kiekvienų lenktynių stengiuosi kuo daugiau išmokti. Ne, tai neįmanoma. Nebent užeitų milžiniška audra ar dar kas nors panašaus. Visada laukiame beprotiškų, neįtikėtinų lenktynių, kad atsirastų galimybė uždirbti bent keletą taškelių. Na, patys žinote – lietus ir panašūs įvykiai. Jokiais būdais nesitikėjome to, kas atsitiko šiandien. Dar kartą noriu pažymėti, kad tai liūdna diena, gėda dėl to, kas atsitiko, bet nepaisant to, esu laimingas! Labai laimingas ir dėl komandos ir dėl savęs. Aš dalyvavau lenktynėse. Mums labai svarbu lenktyniauti tokiomis sąlygomis.