Kaip tai veikia: jėgainės gedimo diagnostika

Dėl jėgos agregatų problemų Lewisas Hamiltonas Kinijos GP kvalifikacijoje nenuvažiavo nė vieno greito rato ir buvo priverstas startuoti iš paskutinės vietos. Vėliau „Mercedes“ inžinieriai papasakojo, kaip vyksta sugedusios jėgainės techninių problemų paieška...
- Ką mes šiandien žinome apie sugedusį L. Hamiltono mašinos jėgos agregatą Šanchajuje?
- Ketvirtadienį po lenktynių šis jėgos agregatas jau buvo mūsų komandos bazėje Anglijoje ir iš karto prasidėjo jo tyrimas. MGU-H blokas buvo visai išrinktas – mes įtarėme, kad buvo išlikusios problemos su jo izoliacija. Turbokompresorių teks pakeisti, kaip ir alyvos siurblius – mes aptikome gedimą alyvos padavimo sistemoje. Tačiau po remonto ši jėgainė bus panaudota – ji jau išvažiavo į Sočį, kur bus kaip atsarginė.
- Koks yra veiksmų planas, kai per lenktynes sugenda jėgos argegatas?
- Visų pirma, komandos inžinieriai trasoje kartu su specialistais iš mūsų bazės nuskaito informaciją nuo įrenginio, kuris registruoja daugelio jėgainės jutiklių parodymus, nes reikia suprasti, kiek yra rimtas gedimas.
Jeigu mes suprantame, jog gedimo neįmanoma pašalinti pačioje trasoje, kad reikia keisti jėgainės komponentus, trasos personalas jėgainę kuo greičiau ruošia išsiųsti į ekipos bazę, o inžinierius, kuris yra atsakingas už sistemą, kurioje įtariamas gedimas, kol vyksta trasportavimas, sudaro smulkią šio mazgo išardymo instrukciją.
- Kas yra rašoma tokioje instrukcijoje?
- Tai būna nuodugnus veiksmų planas komandos bazėje esančiam techniniam personalui, kuriame aprašoma kiekviena mazgo išardymo stadija, kokios reikės įrangos ir kokiais metodais reikės tikrinti gedimą. Sąrašas daromas chronologine tvarka ir nurodomas apytikris laikas, kiek tai užtruks.
Daugeliu atveju techninis personalas darbus pradeda nuo alyvos ir aušinimo sistemų praplovimo – taip surenkamos pačios smulkiausios jėgainės gedimo nulaužos. Tuo pat metu stambūs sulūžę fragmentai nuimami rankiniu būdu, o labai smulkūs, kurie dažnai parodo gedimo priežastis, gali būti atsidūrę kurios nors sistemos vamzdyne ar filtruose. Visus juos reikia surasti.
- Kaip yra tiriamos nuolaužos?
- Pirmoji stadija – jų apžiūra po mikroskopu. Me tiriame formą ir išmatavimus, norėdami suprasti, ar tai atsitiko dėl natūralaus detalės susidėvėjimo, ar tai buvo kokio nors elemento sulūžimo pasekmė. Veliau šios nuolaužos yra tiriamos su chromatografu bei elektoniniu mikroskopu, nes reikia išsiaiškinti cheminę nuolaužų sudėtį, nustatyti medžiagos tipą ir suprasti, iš kur tos nuolaužos atsirado.
- Kaip toliau yra elgiamasi su tyrinėjamais komponentais?
- Kai tik nuolaužų analizė būna užbaigta, o sugedę jėgainės mazgai išardyti, visi elementai yra išdėstomi taip, kaip jie yra sudėlioti jėgainės sistemoje pačiame bolide. Tyrinėdami tai, iš kur atsirado nuolauža, inžinieriai jau gali atgaminti įvykių seką. Po to jie visa tai lygina su iš trasos gautasis duomenimis ir nustato, kokie buvo jutiklių parodyti nuokrypiai nuo normos ir bandoma nustatyti gedimo priežastį.
- Ar šiam darbui yra pasitelkiami simuliatoriai?
- Virtualaus modeliavimo instrumentai duoda supratimą apie konkrečioje jėgainės sistemoje vykstančius procesus ir yra aktyviai naudojami visose tyrinėjimų stadijose. Kai koks nors komponentas sugenda, virtualaus modeliavimo pagalba sistemą galima patobulinti – tai būna kur kas pigiau, nei tą patį gedimą antrą kartą pamatyti trasoje per lenktynes. Be to, su simuliatoriais galima išbandyti pačius įvairiausius scenarijus.
- O kai kalba eina apie ne mechaninius jėgos agregato elementus?
- Kiekvienas jėgainės elementas gali būti tikrinamas, jei tam yra būtinybė. Elektroniniai elementai ir spausdintos plokštės gali būti tikrinamos specialioje krosnyje po truputį didinant temperatūrą, norint nustatyti, kada jos išeina iš rikuotės dėl perkaitimo. Vėliau šiuos duomenis galima sulyginti su informacija, gaunama apie ERS darbą pačioje trasoje ir suprasti, ar elektronikos perkaitimas buvo gedimo priežastimi.
- Kas dalyvauja gedimo diagnostikos procese?
- Pirmiausia, tai inžinieriai, kurie turi tam tikrų sistemų veiklos patirtį – kiekvienas konkrečiai užsiima savo sritimi. Jie kas parą surenka visą specialistų grupę ir viską aptaria, dar būna 4 ar 5 teroretikai. Jais paprastai dirba labai didelę jėgainių darbo patirtį turntys specialistai, jie sugeba mąstyti nestandartiškai – jie žingsnis po žingsio tikrina, ar diagnistikai padarė teisingas išvadas, koks buvo gedimas.