Kanados GP etapo strateginė apžvalga

Britų žurnalistas ir komentatorius Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Kanados pasibaigusiose lenktynėse...

Nugalėtojų komandai lenktynės strategijos požiūriu buvo labai paprastos – pagrindiniai „Mercedes“ varžovai anksti pasiraukė iš kovos, tačiau už jų vyko labai aštri kova dėl trečiosios vietos.

„Force India“ keletą kartų prašė Sergio Perezo praleisti į priekį Estabaną Oconą, kad pastarasis pabandytų stoti į kovą su Dalieliu Ricciardo dėl 3 vietos. Sprendžiant pagal radijo pokalbius, Sergio net penkis kartus ignoravo komandos prašymus. Iš tiesų, jie galėjo užlipti ant podiumo ir be komandinės taktikos, tačiau nepamatė tokios galimybės. Mes išnagrinėsime tokį scenarijų.

Starte sugadinus Sebastiano Vettelio mašinos priekinį sparną pastarasis turėjo vytis varžovus, bet ar galėjo „Ferrari“ pilotai pakilti ant podiumo, jei jie būtų veikę kiek kitaip? Tai mes irgi aptarsime.

Viltys prieš lenktynes

Penktadienio bandymuose padangų elgesys ilgose distancijose dėl raudonų vėliavų nebuvo tiksliai įvertintas, bet tapo aišku, kad ultraminkštosios padangos išlaiko pakankamai ilgą atkarpą, kad likusios lenktynės būtų nuvažiuotos su superminkštosiomis padangomis.

Liko ir senasis scenarijus su dviem sustojimais – jis buvo kiek greitesnis, bet turėjo omenyje tai, kad trasoje reikės lenkti tuos, kad pasirinko vieno sustojimo strategiją. Lenkimui reikėjo turėti daugiau nei vienos sekundės pranašumą kiekviename rate.

Penktadienį Valtteri Bottas nuvažiavo ilgą atkarpą su minkštosiomis,, kas privertė ir kitas komandas atkreipti dėmesį panaudoti šį mišinį per lenktynes – turint galvoje šiltą orą sekmadienį tai galėjo suveikti. Lenktynėse Bottas ir Ricciado užsidėjo minkštąsias padangas, tačiau jie buvo pastebimai lėtesni. Tai buvo klaida, kuri neturėjo jokios įtakos rezultatui – lenktynėse Ricciardo daugiau gynėsi nei atakavo, o paskui antrą Botto vietą nebuvo jokios realios grėsmės.

Ar galėjo „Force India“ užlipti ant podiumo be komandinės taktikos?

Iš vienos pusės „Force India“ uždirbo 18 taškų už penktą ir šeštą vietas – tai antras geriausias šios komandos rezultatas šiame sezone. Bet dabar komandai teks iš naujo aptarti jos lenktynininkų pareigas. Perezas atsisakė praleisti Oconą į priekį, kad pastarasis galėtų stoti į kovą dėl trečios vietos su Ricciardo, nors jo tai prašė padaryti mažiausiai penkis kartus. Be to, po situacijos analizės tapo aišku, kad komanda galėjo pakilti ant podiumo ir nenaudodama komandinės taktikos.

„Force India“ pilotai puikiai važiavo pirmąją atkarpą, Sergio Perezas aplenkė Kimį Raikkoneną. Sebastianas Vettelis dėl nulaužto priekinio sparno turėjo sustoti neplanuotai ir nusirito atgal. „Ferrari“ labai anksti Raikkoneną pakvietė į boksus – jau 17 rate, tuo bandydami kitus lenktynininkus priversti anksčiau laiko keistis padangas nei tai buvo planuojama.

„Force India“ atsakė Perezo sustojimu, o štai Oconas buvo paliktas trasoje, kur jis puikiai susitvarkė ir su startiniu padangų komplektu dar nuvažiavo 13 ratų. Tai davė jam geroką padangų pranašumą vėliau – 13 ratų prieš Sergio Perezą ir 14 ratų prieš Ricciardo, kuris pasirinko kur kas lėtesnes minkštąsias padangas.

Šiais metais Monrealyje dešimt ratų su šiomis padangomis reiškė apie 2-3 sek. praradimą kiekviename rate. „Force India“ norėjo su tuo sužaisti, bet tokios strategijos negalima buvo įgyvendinti, nes Perezas atsisakė praleisti Oconą į priekį.

Kai kurios komandos, įskaitant „Ferrari“, „Mercedes“, „Red Bull“ ir „Sauber“ turi paruoštus sprendimus, esant būtinybei sukeisti pilotus vietomis, kad būtų pasiekta geresnio rezultato komandai – pagal kontraktus pilotai tokiais atvejais komandai turi paklusti. Mažoms komandoms, tokioms kaip „Sauber“, tai labai svarbu, kadangi kiekvienas taškas gali kainuoti milijonus dolerių.

Nuo 2014 metų „Mercedes“ keturi kartus savo pilotų prašė praleisti komandos kolegą, įskaitant ir garsųjį 2014 m. Vengrijos atvejį, kai Hamiltonas atsisakė praleisti Rosbergą, o po to pasakė, kad nebūtų blokavęs atakos bandymo ir neseną komandos prašymą Bottui Bahreine.

Iš tikrųjų, „Force India“ turėjo ir kitą šansą, kurį jie praleido. Jei 42 rate jie būtų pakvietę Perezą į boksus keistis padangų, vienas iš jų pilotų tikrai galėjo pakilti ant podiumo.

Toks sprendimas leistų komandai išskirti abiejų pilotų strategijas, kurie turėjo vieną priešininką – Ricciardo ir „Red Bull“ būtų negalėję atsakyti į dvi atakas vienu metu. Įdomu tai, kad prieš dvi savaites taip pat elgėsi „Red Bull“ kovoje su Bottu Monake.

Gali būti, kad Sergio būtų išvažiavęs paskui Vettelį, bet Sebastiano Vettelio padangos buvo 37 ratais senesnės, todėl jis arba prarastų greitį, arba surengtų antrą sustojimą. Kai tik Vettelis stotų antrą kartą, jis pabandytų aplenkti Perezą su tokiomis pat naujomis padangomis, bet dėl bolidų grūsties Perezas būtų finišavęs prieš abu „Ferrari“ pilotus.

Antro Perezo sustojimo atveju Oconas būtų gavęs šansą atakuoti Ricciardo. Estebanas manė, kad jis turi pakankamą pranašumą, kadangi jis turėjo naujas superminkštąsias padangas, o Danielis važiavo su senomis minkštosiomis, kurios gerokai nusileido greičiu.

Jei Oconas nesugebėtų aplenkti Ricciardo, Perezas su naujomis padangomis staigiai sumažintų atsiliką ir tada Estebanui reikėtų jį praleisti, kad Sergio paskutiniuose ratuose galėtų atakuoti Ricciardo. Nepadarę nieko, abu „Force India“ pilotai tapo Vettelio aukomis, kai jis aplenkė abu pilotus, todėl vietoje potencialaus podiumo, jie finišavo tik 5 ir 6 vietose.

Kur buvo Ocono strategijos prasmė, jei jos nebuvo pabandyta realizuoti? Ar yra prasmė išskirti pilotų strategiją, jei tuo nebandoma pasinaudoti? Su šiais klausimais „Force India“ dar teks išsiaiškinti. Sergio penkis kartus atsisakius vykdyti komandos nurodymus, privedė šią komandą prie pačio blogiausio rezultato, koks tik buvo įmanomas...

Vetelio prasiveržimas

Pernai „Mercedes“ mašinos buvo greitesnės Kanadoje, bet starto metu lyderio pozicijoje buvo atsidūręs Vettelis. Dėl strateginių „Ferrari“ klaidų šio pranašumo įgyvendinti nepavyko – lenktynes laimėjo Hamiltonas.

Šiais metais situacija iš esmės pasikeitė. Pagal greitį „Mercedes“ bei „Ferrari“ mašinos yra panašios, šeštadienį tik itin geras Hamiltono ratas leido jam laimėti kvalifikaciją.

Lenktynių pradžioje Vetteliui buvo apgadintas priekinis sparnas po agresyvios Verstappeno atakos, bet dėl avarijos pirmame rate lenktynių direkcija išleido saugos automobilį ir esant nedideliam greičiui Vettelis nejautė pažeidimo rimtumo.

Iš pradžių „Ferrari“ šio pažeidimo nepastebėjo, bet kai pasitraukus saugos automobiliui, greitis padidėjo, Vettelis suprato, kad jis turi problemų – jam teko važiuoti į boksus keistis bolido nosies. Jei jis tai būtų padaręs saugos automobilio fazės metu, tai būtų sutaupęs apie 20 sek. būtų sugrįžęs 4 pozicijomis aukščiau ir tikriausiai butų užlipęs ant podiumo.

Raikkoneno atveju komanda taip pat priėmė keistą sprendimą. Ankstyvas sustojimas dar 17 rate privertė į tai sureaguoti varžovus ir buvo itin geras, kadangi komanda suplanavo du sustojimus, todėl prarasti nieko negalėjo.

Tai iš dalies padėjo Vetteliui atsilošti, nes privertė kai kuriuos pilotus pakeisti strategiją. Bet kodėl komanda nesurengė Raikkoneno sustojimo virtualaus saugos automobilio fazėje (VSC) 11-12-13 ratuose. Ši atkarpa pilnai tiko esant dviejų sustojimų taktikai. Kodėl nesutaupius 7 sekundžių, kurias buvo galima laimėti dėl VSC?

Gali būti, kad atsakymas yra tas, kad komanda labiau orientavosi labiau į Vettelio rezultatą nei į Kimio. Atrodo, kad Kanadoje Raikkoneną „Ferrari“ panaudojo kovai su Vettelio varžovais, kad būtų iki minimumo sumažinti Vettelio praradimai čempionato lentelėje, kartu paaukodami galimą Kimio podiumą.