Vengrijoje Lewisas Hamiltonas 200-tąjį kartą karjeroje užlipo ant podiumo, tačiau po lenktynių britas pareiškė, kad statistika jo nedomina.
200 trofėjų – tai didelė laimėjimų spinta. Dažnai kalbama, kad jūs nemėgstate statistikos, bet šis pasiekimas vis tiek kažką reiškia?
Skaičiai nieko nereiškia. Dabar aš galvoju apie Oscarą ir Lando, apie tai, kokie jauni yra šie vaikinai. Jie dar buvo vystykluose, kai aš pradėjau lenktyniauti... Aš galvoju ne apie statistiką, o apie visus puikius žmones, su kuriais man teko dirbti. Žinote, su manimi „McLaren“ kontraktą pasirašė, kai man buvo 13 metų ir aš visada mylėjau šią komandą, mes visi nuėjome ligą kelią ir aš laimėjau savo pirmąjį čempionatą. Po to jiems prasidėjo sudėtingi laikai, o dabar jie vėl laimi – tai šaunu. Džiaugiuosi dėl jų. Lenktynės buvo sunkiomis, aš net negalvojau, kad turėsiu 200 podiumų. Kiek aš nuvažiavau? Atrodo, kad kokių 340 lenktynių. Neblogas rezultatas. Bet to nepasiekčiau be tų puikių žmonių, su kuriais dirbau abejose komandose.
Gal galite papasakoti apie kontaktą Vengrijoje su Maxu Vestappenu? Per radiją jis pasakė, kad jūs keitėte trajektoriją stabdydamas. Kaip jūs tai įvertinote?
Kiek prisimenu, prieš tai lenkėme atsiliekantį ratu. Aš atsidūriau stabdymo zonoje ir ten staiga pasirodė Maxas, kuris turėjo aplenkti mašiną paskui mane, todėl aš pajudėjau, norėdamas apsiginti. Aš palikau pakankamai daug vietos viduje ir bandžiau sukti, bet Maxas užblokavo ratus ir važiavo kita trajektorija – kertant manąją. Tai buvo įprastas lenktyninis incidentas. Tokią klaidą labai lengva padaryti, Todėl nemanau, kad tarp mūsų turi būti kokių nors piktumų.
Šalia jūsų guli mažas ventiliatorius. Ką galvojate apie FIA idėją padaryti vėsinimo sistemas kokpitui ir lenktynininkams?
Pirmą kartą girdžiu. Tame nėra reikalo, nes tai yra „Formulė-1“. Ji visada buvo tokia. Taip, kartais būna labai sunku, bet mes esame labai brangiai apmokami sportininkai. Tu privalai treniruotis karščiui iškęsti. Nemanau, kad mums mašinoje reikia kondicionieriaus.
Ar prieš startą tikėjotės, kad jums teks kovoti su Maxu, ar tai jums buvo siurprizu?
Manau, kad grynojo greičio prasme mes nebuvome pasiruošę. Gaila, bet jo kol kas trūksta, ypač karštomis sąlygomis. Mes matėme Austrijoje ir čia, kad mes nepajėgiame važiuoti vienu tempu su šiais vaikinais. Pirmuose ratuose buvau nustebęs, kad galiu išsilaikyti paskui Maxą. Man net nereikėjo rimtai atakuoti norint likti sekundės intervale paskui jį. Tuo momentu pagalvojau, kad turi šansą, bet antrame rate situacija pasikeitė ir pasireiškė įprastas bolido tempas. Bet mes atlikome „pakirtimą“, o pozicija šioje trasoje turi labai didelę reikšmę. Visa tai buvo esminiu faktoriumi, nulėmusiu trečiąją poziciją finiše.