Monako GP strateginė apžvalga

Britų žurnalistas bei komentatorius Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Monake pasibaigusių lenktynių rezultatams.

Ankstesniais metais klaidos pasirenkant strategijas ne vieną kartą turėjo įtakos Manako GP etapo lenktynių rezultatams. Kai aplenkti trasoje yra be gali sudėtinga, svarbu priimti teisingus taktinius sprendimus.

2016 metais „Red Bull“ suklydo parenkant strategiją Danieliui Ricciardo, 2015 metais Lewisas Hamiltonas neteko pergalės dėl strateginės „Mercedes“ komandos klaidos, o 2014 metais jis buvo nepatenkintas tuo, kad komanda pakvietė į boksus abu pilotus viename rate paskui saugos automobilį, kuris atėmė iš jo galimybę komandos kolegai mesti iššūkį.

Šiais metais „Ferrari“ pilotai užėmė visą pirmą starto linijos juostą, bet „pole“ laimėtojas finišavo antras, o jo komandos kolega dėl strategijos iškovojo pergalę. Kadangi pergalė atiteko pilotui kuriam „Ferrari“ atiduoda pirmenybę šiemet kovojant dėl pasaulio čempiono titulo, komandos motyvacija buvo akivaizdi, bet ar tiesa, kad jie paaukojo Raikkoneną kovojant dėl pergalės?

Šis klausimas dabar plačiai svarstomas. Mes nuodugniai tai aptarsime pasiremiant kai kurių „Formulės-1“ komandų strategų duomenimis ir pabadysime padaryti savas išvadas.

Pirmoji teorija: „Ferrari“ „pastatė“ už Vettelį

Nors atvirai tai nepripažįstama, „Ferrari“ ekipai visada buvo svarbesnis titulas asmeninėje įskaitoje nei pergalė Konstruktorių įskaitoje. Jie ne taip priklausomi nuo finansinių aspektų kaip komandos, kurių biudžetai yra apsprendžiami užimta vieta Konstruktorių įskaitoje ir prizinių išmokų dydžiu.

Tai kas gi atsitiko Monake?

Raikkonenas pirmavo lenktynėse ir Monake „auksine taisykle“ reikia laikyti tai, kad kovojant dėl pozicijų čia pilotas, kuris važiuoja pirmas, neturi pirmas važiuoti į bokusu keistis padangų. Šioje situacijoje nebuvo jokio realaus spaudimo iš „Mercedes“ bei „Red Bull“ pusės, net žinant ir tai, kas Maxas Verstappnenas bandė aplenkti Bottą dėl „pakirtimo“.
Raikkonenas vijosi ratu atsiliekantį Marcusą Ericssoną. Kai 34 rate Kimis pasuko į boksus, iki švedo jam bebuvo likę 2,2 sek.  - jei jis būtų pasilikęs trasoje, būtų pradelsta kažkiek laiko, norint pavyti ir aplenkti „Sauber“ pilotą.

„Ferrari“ strategai tuo metu ieškojo laisvos vietos trasoje, į kurią galėtų išvažiuoti Kimis po sustojimo, kad būtų išvengta bolidų grūsties. Atrodo, kad jie skaičiavo, jog jis išvažiuos prieš Buttoną, bet paskui Wehrleiną, kuris buvo aplenktas visu ratu. Dar vienas ratas arba du – ir Kimis būtų lengvai išvažiavęs prieš juos abu, bet priekyje važiavo Ericssonas, paskui kurį Raikkonenas galėjo prarasti daug laiko.

Padangų efektyvumas mažėjo, Raikkonenas vieną ratą įveikdavo maždaug per 1:17 min. Ir pagal greitį pradėjo nusileisti Vetteliui ir trečioje vietoje važiavusiams Valtteri Bottui. Per radiją pilotas ir komanda aptarinėjo galinių padangų efektyvumo praradimą, įvertindami jų resursą 25 proc. Komandų strategai turi padangų degradacijos grafikus, o ir kitos komandos matė, kad Kimio tempas krenta.

Keista, kad likus ratui iki sustojimo, vidurinį sektorių Kimis nuvažiavo per 35,799 – keturiomis dešimtosiomis greičiau nei prieš tai buvusiame rate. Įprastai tai sako apie tai, kad padangos dar turi savotišką potencialą ir kai kurie strategai tvirtina, kad tokiais atvejais pilotus dar reikia palikti trasoje.

Kadangi priekyje važiuojantis lenktynininkas įprastai turi pirmenybę pasirenkant sustojimo boksuose laiką, kažkas iš komandos turėjo paklausti Raikkoneno, ką jis planuoja daryti ir kad pats suomis priimtų sprendimą. Bet šįkart sprendimą už jį priėmė komanda – Kimis buvo pakviestas į boksus. Po to jis prarado kažkiek laiko grūstyje – iš pradžių lenkdamas ratu atsiliekantį Buttoną, o po to ir Wehrleiną.

Vettelis pasiliko trasoje ir smarkiai padidino tempą. Jis nuvažiavo penkis labai greitus ratus ir po savo sustojimo į trasą sugrįžo jau kaip lyderis. Daugelis mano, kad būtent toks ir buvo „Ferrari“ sumanymas.

Šią teoriją patvirtina ir tas faktas, kad „Ferrari“ nepasielgė taip, kaip būtų elgęsi varžovai, jei jie norėtų iškovoti pergalę. Jie nepaprašė piloto, kuris važiavo antras, šiek tiek atsilikti nuo lyderio, kad galėtų apsisaugoti nuo rizikos išvažiavus saugos automobiliui. Bet jie padarė tai antroje atkarpoje, kai Vettelis jau buvo priekyje, kad būtų apsaugota vokiečio pozicija.

Antroji teorija: Vettelis laimėjo pats, be „Ferrari“ pagalbos

Nėra jokių abejonių, kad „Ferrari“ būtų suinteresuota tuo, kad pasaulio čempionato įskaitos lyderis raudonu kombinezonu gautų 25 taškus, o ne 18 už antrą vietą, ypač tokiame kontekste, kad Lewisas Hamiltonas čia tegavo tik 6 taškus.

Ir nors toks rezultatas buvo pasiektas, yra ir antroji teorija, pagal kurią Vettelis lenktynes laimėjo pats, be jokios „Ferrari“ komandos pagalbos pasinaudodamas situacija su geresniu padangų resursu.

Vettelis buvo greitesnis lenktynių dieną. Buvo akivaizdu, kad jis surengs sustojimą pirmas ir „pakirs“ Raikkoneną. Apie tai byloja ir skaičiai. Pakanka pažiūrėti Verstappeno ratų įveikimo laikus, kuris anksčiau už „Ferrari“ pilotus perėjo prie superminkštųjų padangų kad taptų aišku, jog su savo geresniu tempu Vettelis būtų vis tiek aplenkęs Kimį.

Jei žiūrėti grynai pragmatiškai, tai „Ferrari“ ekipai reikėjo Vettelį į boksus pakviesti pirmą – tai buvo pats lengviausias būdas išvesti vokietį į lyderius.

Tuo momentu nebuvo aiškumo su padangomis Vettelio mašinoje, kadangi jis važiavo ne savo tempu, o paskui Raikkoneną. Nežinojo to ir „Red Bull“ Ricciardo atveju, kuris veikė lygiai taip pat kaip ir Vettelis ir taip pat su teigiamu rezultatu.

Kai tik Raikkonenas pasuko į boksus, Vettelis apenkė Ericssoną ratu, o po to rimtai atakavo penkių ratų serijoje. Jau pirmus tris ratus jis buvo greitesnis nei Kimis – 76.5, 76.4, 76.2. Padangos palaipsniui įėjo į optimalų darbo temperatūros režimą ir dar du ratus leido jam įveikti dar greičiau – 75.5 ir 75.2 – dviem sekundėmis greičiau nei Kimis prieš savo sustojimą taip pat su padėvėtomis ultraminkštosiomis padangomis.

Niekas tuo momentu techninio aptarnavimo juostoje nežinojo, kad gerokai padėvėtos padangos bus tiek efektyvios, nežinojo to ir Vettelis. Jis paprasčiausiai stengėsi išnaudoti savo šansą. Ir jei ne tie du ratai po 75 sekundes, Kimis būtų pasilikęs priekyje, bet šios laimėtos sekundės leido vokiečiui išsiveržti į lyderius. Bet kuris, kas pasakys, kad su nusidėvėjusiomis padangomis galima važiuoti taip greitai, sumeluos. Tai buvo stebėtinas momentas, kuris ir nulėmė lenkynių baigtį.

Išvados

Turiu pasakyti, kad tai buvo viena iš įdomiausių situacijų strategine prame per pastaruosius penkerius metus. „Ferrari“ veiksmuose būta kai kurių akivaizdžių faktų, sakančių, kad komanda veikė Vettelio naudai – jie Kimio sustojimą surengė ne tuo momentu, po kurio jis atsidūrė grūstyje, o ir greitas vidurinis sektorius sako, kad Kimio padangos tuo momentu dar buvo pakankamai geros, todėl jam dar nereikėjo stoti.

„Red Bull“ atakuoja Bottą

Tai buvo ne „Mercedes“ savaitgalis. Viso savaitgalio metu, išskyrus tik pirmąją treniruotę, juos persekiojo darbo su padangomis problemos – padangų niekaip nepavykdavo įvesti į darbinės temperatūros režimą, todėl šios komandos pilotai finišavo tik 4 ir 7 vietose.

Bottas gerai susitvarkė su savo darbu kvalifikacijoje parodęs trečią laiką, bet lenktynėse tapo lengvu grobiu „Red Bull“ komandai dėl problemų su padangomis.

„Red Bull“ pasielgė taip, kaip ir elgiamasis panašiose situacijose – išskyrė dviejų pilotų strategijas, leidus Verstappnenui aplenkti Valtteri dėl ankyvo sustojimo, o Ricciardo – dėl vėlyvo.

Jei Bottas būtų dar pasilikęs trasoje, Maxas būtų jį pakirtęs, bet Verstappeno planas nesuveikė – sustojimas buvo labai lėtas dėl neskėkmingos piloto padėties mašinos aptarnavimo zonoje.

Ricciardo pasiliko trasoje. Jam, kaip ir Vetteliui, pavyko pasiekti labai gerą greitį su nudėvėtomis padangomis ir tai leido jam aplenkti Bottą ir Verstappeną ir finišuoti 3 vietoje.