Strateginė Meksikos GP etapo apžvalga

Britų žurnalistas ir komentatorius Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Meksikos GP etapo rezultatams.
Lenktynės Meksikoje buvo keistos dėl daugelio priežasčių, o didžiausios sėkmės pasiekė tie, kas nepateko į savų spėjimų pinkles dėl keleto aspektų.
Prieš savaitgalio pradžią daug kas optimistiškai kalbėjo apie galimas dvikovas trasoje, apie tai, kad pernai šioje trasoje mes matėme net 21 lenkimą. Iš esmės didžioji dalis šių lenkimų buvo paaiškinama tuo, kad pernai komandos deramai neįvertino stabdžių aušinimo sistemų reikalavimų dideliame aukštyje. Šiais metais jie tam jau buvo pasiruošę, todėl lenkti buvo kur kas sudėtingiau. Taip prarado šansus atsikovoti pozicijas tie, kas startavo už pirmo dešimtuko ribų.
Sklandė įvairiausi spėliojimai apie vidutinių padangų nusidėvėjimą, bet galiausiai šios padangos Mechike priminė 2010 m. „Bridgestone“ padangas su beveik nuline degradacija – su jomis be problemų buvo galima nuvažiuoti visą lenktynių distanciją. Klaida įvertinant šią situaciją kai kurioms komandoms kainavo gerus rezultatus.
Šįkart komandoms nereikėjo kreipti dėmesio į pilotų replikas „padangos numirė“. Daugeliu atvejų tai buvo visai ne taip, o inžinieriams teko paprasčiausiai pilotams siųsti įsakymus pasilikti trasoje. Tie kas taip padarė, pasiekė didžiausios sėkmės.
Viltys prieš startą
„Pirelli“ į šį etapą atvežė vidutines bei minkštąsias padangas kaip ir pernai, šiemet dar pridėjusi superminkštąsias, norėdama strategijas padaryti kiek įdomesnėmis. Dauguma komandų superminkštąsias naudojo kvalifikacijoje, išskyrus „Mercedes“ bei „Ferrari“, kurie per antrąją sesiją geriausią ratą nuvažiavo su minkštosiomis.
Buvo akivaizdu, kad lenktynės vyks tik su vienu sustojimu, ypač vidurinėje ir autsaiderių grupėje. Tiems, kas valdė kur kas greitesnes mašinas, reikėjo būti atsargesniems. Danieliui Ricciardo vidutinių padangų užteko 45 ratams, vėliau jam teko sukti į boksus ir dėtis minkštąsias.
„Red Bull“ rizikavo, „Ferrari“ klausė savo piloto
Atrodė, kad peletono priekyje buvę „Mercedes“ pilotai kontroliavo situaciją, bet tai buvo ne visai taip. Po priekinių padangų blokavimo pirmame posūkyje Lewsui Hamiltonui atsirado milžiniška vibracija su kuria jam teko važiuoti pakankamai daug ratų, norint apsiriboti vienu sustojimu. Jis rizikavo, nes dėl vibracijos pakaba galėjo sulūžti. Komanda pakeitė jam padangas 18 rate – tai buvo pats anksčiausias įmanomas variantas.
Tuo metu Nico Rosbergas važiavo antras, D. Ricciardo lenkdamas 22 sek. – „Red Bull“ surizikavo, pakeitusi australui ratus, kai pirmame rate išvažiavo saugos automobilis, bandydami dėl ankstesnio padangų pakeitimo ir kitokios strategijos stoti į kovą su „Mercedes“ pilotais. Buvo rizika, kad po savo sustojimo Rosbergas atsidurs už „Red Bull“ piloto, bet Nico kontroliavo tempą ir išsaugojo poziciją, kai 21 rate perėjo prie vidutinių padangų.
„Red Bull“ pasirinko superminkštąsias pirmai atkarpai, taip bandydami starto metu aplenkti „Mercedes“, kurie startavo su minkštosiomis padangomis. Antras lenktynes paeiliui jie pabandė išnaudoti tokį šansą ir jei Ostine Ricciardo pavyko aplenkti Rosbergą, tai Meksikoje laimėti pozicijų nepavyko. „Red Bull“ sprendimas startuoti su superminkštosiomis paaiškinamas dar ir tuo, kad jie suprato, jog „Mercedes“ griebsis kuo konservatyvesnės strategijos, kad nerizikuotų savo pilotų rezultatais, kurie tarpusavyje kovoja dėl pasaulio čempiono titulo.
Tuo metu Sebastianas Vettelis atakavo, norėdamas atsilošti po nesėkmingos kvalifikacijos, kurioje jis nusileido abiems „Red Bull“ pilotams ir Kimiui Raikkonenui. Vettelio strategija buvo tokia, kad jis stengėsi su minkštosiomis nuvažiuoti kuo ilgesnę pirmą atkarpą, kad turėtų naujesnes padangas prieš lenktynių pabaigą. Realiai jo pranašumas su 10 ratų naujesnėmis padangomis tebuvo tik 0,4 sek. rate, o to nepakako lenkimui Mechiko trasoje.
Kai kurie ekspertai mano, kad „Ferrari“ sprendimas pakviesti antram sustojimui Raikkoneną buvo aiškinamas tuo, kad būtų atlaisvintas kelias Vetteliui. Bet buvo visai ne taip. „Ferrari“ paklausė Raikkoneno įvertinimo, kad jo vidutinės padangos prarado efektyvumą ir pakvietė į boksus užsidėti kito komplekto. Komanda suklydo, nes Kimiui reikėjo uždėti minkštas padangas, o dar geriau buvo visai Kimio nekviesti į boksus, nors lenktynių pabaigoje ir ir aplenkė Nico Hulkenbergą dėl naujesnių padangų.
Daugelio komandų strategai gaudavo iš pilotų informaciją, neva jiems „pasibaigė“ padangos, tačiau beveik visiems jiems inžinieriai įsakydavo pasilikti trasoje. Jie žinojo, o telemetrija tai patvirtino, kad padangos Meksikos trasoje beveik nesidėvėjo.
Perezas nepatenkintas konservatyvia strategija
Galima tik užjausti Sergio Perezą, kuris beveik visas namų lenktynes praleido paskui „Williams“. Jis nesėkmingai pasirodė kvalifikacijoje, skirtingai nei jo kolega N. Hulkenbergas, kuris kvalifikacijoje buvo net penktas, aplenkęs Raikkoneną ir Vettelį.
Bet „Force India“ manė, kad Felipes Massos vidutinės padangos po jų pakeitimo 14 rate neišlaikys iki pat galo. Valtteri Bottas padangas keitėsi 19 rate, o „Force India“ padarė klaidą, Perezui pakeitę padangas ratu vėliau – jis dėl to įstrigo paskui „Williams“.
Problema buvo ta, kad komanda nematė tikrojo Perezo tempo, kadangi jis važiavo paskui „Williams“, todėl negalėjo jam apskaičiuoti optimaliausios strategijos. Šiose keistose lenktynėse mes tarsi sugrįžome į „Bridgestone“ laikus, kai padangų dėvėjimasis buvo minimalus ir viskas priklausė nuo pozicijų trasoje.
Vėliau Perezas kalbėjo, kad jei jam padangas būtų pakeitę anksčiau, jis būtų atsidūręs prieš „Williams“ mašinas. Bet po Massos sustojimo 14 rate, optimaliausia Perezui būtų buvę maksimaliai ištempti pirmą atkarpą, kaip tai padarė Vettelis. Tai priverstų lenktynių pabaigoje „Williams“ gintis nuo Perezo atakų su kur kas naujesnėmis padangomis. Dabar gi „Force India“ pati palengvino savo pagrindiniams konkurentams gyvenimą.