Suzuka iš techninės pusės

Šių metų F-1 sezonas baigsis Japonijoje esančioje įspūdingoje Suzukos trasoje, kurią labai mėgsta visi pilotai. Pateikiame keletą Suzukos charakteristikų.
55 procentus viso rato lenktynininkai važiuoja pilnai nuspaudę akceleratoriaus pedalą. Iki šiol ilgiausias periodas, kuomet akceleratorius būdavo pilnai nuspaustas, buvo 12 sekundžių. Kol kas neįmanoma pasakyti, kaip bus įveikiamas modifikuotas 130R posūkis - jei jame atleisti akceleratoriaus nereikės, tai laiko tarpas pailgės iki 17 sekundžių, o tai būtų antras pagal ilgumą periodas po Indianapolio.
Viso rato eigoje variklio apsukos pastoviai kinta, nes trasoje labai daug įvairaus greičio ir tipo posūkių. 7500 aps/min - tai minimalus apsukų skaičius bolidui įveikiant patį lėčiausią, nors šiemet taip pat kiek modifikuotą, Casio Triangle posūkį.
Lenkimų Suzukos trasoje nebūna labai daug, tačiau jie būna labai įvairūs. Su lengvesniu bolidu įmanoma aplenkti varžovą atkarpoje tarp antrojo S-o ir Dunlop kreivės. Įmanoma lenkimą atlikti ir prieš pirmąjį trasos posūkį, tačiau populiariausia kovų vieta yra paskutinysis trasos posūkis - Casio Triangle apendiksas. Daugelis pilotų šį posūkį įvardina kaip patį neįdomiausią šioje greitoje trasoje, tačiau tai neabejotinai palankiausia lenkimams vieta.
Du sustojimai techninio aptarnavimo zonoje - tokią taktiką dažniausiai iki šiol naudodavo komandos. Tikimasi, kad šiemet tokia taktika irgi bus populiariausia, nors pasikeitus kvalifikacijos tvarkai gali būti pasirinkti ir trys sutojimai.
Anksčiau lietus Suzukoje būdavo dažnas reiškinys - 1993-siais, 1994-siais bei 1995-siais metais liūtys plovė trasą ir prieš lenktynes, ir lenktynių metu. Po to sekė ilgas tarpas iki 2000-ųjų metų dulksnos. Nuo to momento nei karto nelijo nei laisvųjų treniruočių, nei kvalifikacijos, nei lenktynių metu.