T. Bouche: Meksikos bėda – žemas oro tankis

Vyriausiasis „Ferrari“ lenktynių brigados aerodinamikos inžinierius Thomas Bouche papasakojo, su kokias sunkumais susiduria inžinieriai ruošdami bolidus Mechiko trasai, kuri yra pastatyta daugiau kaip 2000 metrų virš jūros lygio.

Thomas Bouche: „Iš tiesų, unikali Mechiko trasos ypatybė yra jos dislokacijos vieta – 2238 m. virš jūros lygio. Tokiame aukštyje oro tankis yra 20 proc. mažesnis. Be to, lenktynių ratas čia gana trumpas, tuo tarpu pagrindinės tiesiosios ilgis siekia beveik 1300 metrų – dauguma lenkimų įvyksta būtent čia.

Šiuolaikinė trasos konfigūracija yra naudojama nuo 2015 metų ir joje nėra labai greitų ir sudėtingų posūkių, o garsusis paskutinis posūkis Peraltada dar buvo palėtintas į lėtą ir vingiuotą sekciją „Stadionas“. Turint galvoje, kad dauguma posūkių yra lėti, į pirmą planą iškyla bolido efektyvumas įsibėgėjant.

Žemas oro tankis – viena iš rimčiausių problemų čia. Dėl didelio aukščio virš jūros lygio aerodinaminės apkrovos mažėja ir mes čia turime maždaug tokį patį prispaudžiamosios jėgos lygį, koks yra Monzoje, nors ir naudojame tokios pačios konfigūracijos galinį sparną kaip Monake.

Naudojant turbiną variklio efektyvumas praktiškai nesikeičia, o mažesnis aerodinaminis pasipriešinimas leidžia pasiekti vieną didžiausių maksimalių greičių per visą sezoną. Iš kitos pusės, tai sukelia rimtas variklio ir stabdžių aušinimo problemas.

Šiuolaikiniai „Formulės-1“ bolidai nebuvo projektuoti darbui tokiomis sąlygomis, todėl viso savaitgalio metu tenka įdėmiai kontroliuoti temperatūros reikšmes. Situacija gali paaštrėti lenktynių metu, ypač jei mašina važiuoja paskui kitą“.