WRC. Akmenėliai ir kengūros. Pirmoji dalis

Užbaigdamos Pasaulio ralio 2005-ųjų metų čempionatą, pasibaigė varžybos Australijoje – „Telstra Rally Australia“. Savotiškas rezultatas: jei kas nors surengtų varžybas tarp nepasiekusiųjų finišo, tos varžybos būtų aukštesnio lygio, nei ką tik įvykusios. Bet sportas yra sportas.
Pasvarstymas tema „jis stipresnis, tik jam truputį nepasisekė“ neturi jokios prasmės, nes tai jau kalba apie meną. Sporte pirmas yra tas, kuris pasiekė finišą, trasoje sugaišęs mažiausiai laiko. Antras – tas, kuris po pirmojo. Ir taip toliau, be išimčių. Laurai ir visa pagarba – jiems.
Bet kiekvienas sportas yra ir menas. Pakankamai ilgai žiūrint – net šachmatai ir boksas. O ralis yra tiesiog poezijos sritis. Neaptarinėsiu šio klausimo plačiai, tik pasakysiu, kad kaip tik todėl reikia kalbėti ir apie nugalėtojus, jų sekundes bei taškus, ir apie tuos, kurie nebūtinai nugalėjo, bet kurie buvo gražūs: gal puikiu vairavimo stiliumi, gal nutrūktgalviškais šuoliais, gal begaline valios eiti į pergalę jėga...
Nepasiekę finišo
Tarp nepasiekusiųjų – visas „žvaigždynas“. Matyt, ant išpiltų akmeninių guolių rutuliukų laviruoti tarp kengūrų nebuvo lengva.
Sebastienas Loebas
Reikia padėkoti Sebastienui, kuris leido sau suklysti (pirmą kartą nuo 2003-ųjų Argentinos ralio klaida jam reiškė baigtas varžybas) ir sezono pabaigos varžybose „ant reginio užbėrė druskos“. Ar turėjo šansų laimėti? Taip, nors pirmųjų greičio ruožų (GR) laikai ir nebuvo patys geriausi. Manau, kad vėliau, adaptavęsis prie „riedančių akmenėlių“ trasų ir galėdamas nebūti „valytoju“, Sebastienas būtų turėjęs labai realių šansų prisidurti dar vieną pergalę. Iš tikrųjų, jis jau buvo suspėjęs pasiekti ralio lyderio poziciją, kai dideliu greičiu (kaip pats sakė, „gazas - beveik dugnas“) artėdamas prie vieno iš posūkių, kiek pavėlavo pradėti stabdyti, „smagiai“ trenkėsi į medį ir varžybų tęsti nebegalėjo.
Apie S.Loebą norisi pasakyti dar porą žodžių. Gal net truputi eretiškų. Iš tikrųjų, man labai įdomi ir Jūsų, skaitytojai, nuomonė.
Sebastieno reputacija puiki, jis kuklus, draugiškas. Kaip vairuotoją jį galima sulyginti nebent su idealiu vairavimo kompiuteriu, viską numatančiu, viską įvykdančiu ir nežinančiu, ką reiškia jaudinimasis. Kaip yra sakęs pats Sebastienas, jis jokių varžybų nepradeda su mintimi „nugalėti bet kokia kaina“. Visi judesiai ramūs ir apskaičiuoti. Ir pinigai ne problema – asmeniškai jį remia „Play Station/Sony“. Tokio vairuotojo turbūt norėtų bet kuri komanda. Tačiau kompiuteris – jau ne žmogus... Ar būtų įdomu, jei visi WRC vairuotojai važiuotų taip pat nepriekaištingai? Ar ralio lygis būtų aukštesnis? Ne sekundėmis, o tuo, kas verčia iki antros valandos nakties laukti transliacijos? Ar ralis būtų vis dar ralis, jei iš jo atimtume Marcuso Gronholmo keiksmažodžius ir Petterio Solbergo ašaras? Ar nebūtų nuobodu, atleiskite, kaip (kai kuriais atvejais) F-1 trasose? Todėl ir norisi bent kartais Sebastienui padėkoti, kad leido sau suklysti...
Abu „Peugeot“ ekipažai
„Peugeot“ komandai taip pat nepavyko užbaigti sezono gražiai, abu ekipažai nepasiekė finišo. Danielis Carlssonas nulėkė nuo kelio, automobilis užsidegė ir visiškai sudegė. M.Gronholmas, laikęsis pirmajame trejete, taip pat neišvengė problemų: po nedidelės avarijos buvo apgadintas jo automobilis, išlaužta priekinio dešinio rato pakaba. Iki serviso buvo toli, pervažiavime tarp GR ekipažą sustabdė policija ir neleido važiuoti toliau. Reikia pasakyti, kad pareigūnai elgėsi tikrai tolerantiškai, jie leido automobilį „aplopyti“ ir pabandyti pasiekti serviso zoną, tačiau vietinio remonto nepakako ir kelionę teko nutraukti.
P.Solbergas
P.Solbergas, iš varžybų pasitraukus Marcusui, nepriklausomai nuo kitų rezultatų, tapo Pasaulio ralio vicečempionu. Varžybose jam sekėsi puikiai, iš pat pradžių kovojęs dėl pirmosios vietos, pasitraukus M.Gronholmui ir S.Loebui, jis pasiekė apie penkiasdešimties sekundžių atotrūkį nuo artimiausio persekiotojo ir atrodė, kad belieka ramiai pasiekti pergalingą finišą. Bet ne. Maždaug 200 km/h greičiu išnerdamas iš miško, P.Solbergas numušė po ratais šokusią kengūrą (matyt, kiekvienų varžybų metu čia jų žūsta bent keletas). Nuo smūgio automobilis buvo pažeistas, variklis ėmė kaisti ir varžybų tęsti ekipažas jau negalėjo. Berods, ketvirtą kartą šiais metais. Sezono sėkmingu nepavadinsi.
Colinas McRae
C.McRae, žinant, kad jis vairavo lig šiol visai „neblizgėjusią“ „Škodą“, važiavo tiesiog tobulai. Taip, vairuodamas šį automobilį jis negalėjo konkuruoti su aukščiau išvardintais čempionais, bet buvo tarp lyderių, ilgai laikėsi antrojoje vietoje, o lyderiams vienam paskui kitą iškritus, buvo vienas iš trijų, kovojusių dėl laiptelių ant podiumo. Colinas turėjo šiokių tokių techninių problemų, neišvengė „pasirėmimo“ į porą medelių, bet vėliau paaiškėjo, kad tikroji problema yra visai kita. Ji tykojo techninio aptarnavimo zonoje. Panašu, jog mechanikai pamiršo pakeisti sankabą. Nebuvo gedimo, tiesiog rutininė procedūra, kai kurios detalės turi būti keičiamos pakankamai dažnai. Kažkodėl sankaba buvo pradėta keisti likus vos minutei iki servisui skirto laiko pabaigos. Gal kiti darbai užėmė daugiau laiko, nei buvo tikėtąsi. Be kuriuo atveju mechanikai nesuspėjo ir ekipažui neliko prasmės tęsti varžybas.
Labai gaila. Bet net ir tokios aplinkybės neužtemdė „Škodos“ galimybių demonstracijos. Tikėkimės, jog galų gale ši komanda apsispręs likti čempionate ir pasikvies stiprių sportininkų.
Tokie yra rezultatai, kurie „nedavė sekundžių“. Apie kitus – kiek vėliau.
Šaltinis: Arturas Jucaitis,