apsukos

kokios apsukos yra f-1 boliduose?ir kiek jie skiriasi renault-bmw-super aguri boliduose?

Super Aguri:
SA06: Over 18,500 rpm
SA05: Over 19,000 rpm

BMW: 19,000rpm

Renault svetainej nepavyko surasti tokios informacijos, bet manau kad ne daugiau kaip 20, 000rpm.

Giuseppe>aciu

Ten kazkas rase kad aguri turi 18500 o tarkim ferrari 19000.Ne no bolido priklauso o nuo variklio. Beje honda variklis sukasi iki 19000 ir to pakanka grumtis su Bmw ar cosworth kuriu poweriai skutasi apie 20k.

dar klausimas. kakza girdejau ir nesuprantu kaip skao kad 19000 tukst suka o tarkim didziausia jis galia isvysto prie tam trikru su kiur ar kazka pan. tia gla pasakysit kaip yra ?

kedisauskask>Prie didziasiu apsuku nera didziausias sukimo momentas taip pat ir arklio galios. manyciau jei motoras sukasi apie 19500rpm tai jo max ag bus prie 18000-19000rpm o max torque apie 16000-18000. Cia as taip manau :)

bet jei nori maximaliai gero laiko, vistiek varikli reikia sukt iki kuo aukstesniu apsisukimu

nebutinai, viskas priklauso nuo variklio specifikacijos ir tai kaip jis elgiasi prie ausktu rpm. Yra riba, kuria perzengus jau neapsimoka toliau sukti rpm.

vat idomu kodel perzengus ta riba variklio jau nebeverta sukti daugiau? Ir siaip gal biski ne i tema bet apsukos gamykliniuose automobiliuose kodel taip sudetinga (o gal nenori tokio gaminti) pagaminti varikliuka kuris suktusi iki kokiu 12000rpm, juk motociklu varikliai be problemu sukasi virs 10000rpm, jei gerai pamenu tai tik honda S2000 sukasi iki 9300rpm kad standartinis automobilis suktusi daugiau girdeti neteko. Tai va gal kas numanot kodel taip yra?

Šiaip jau niekas jokių 20 tūkst nebesuka. Tai buvo pernai tik pristačius V8. Šiemet, FIA įvedus variklių užšaldymą, visi be išimties laikosi griežto 19k rpm apribojimo ir nei sūkio daugiau. Ir taip bus dar kelis metus.

Ferrariliuxxxxxxxxxzxzxz o prie ko cia sukimo momentas? formulei jis reikalingas kaip suniui 5 koja

srt555 > baik jau baik - tai ir yra svarbiausias variklio parametras. Jei ratus suks su didesne jėga tai ir greitėjimas bus didesnis - o to visi laukia. Kuo aukštesnės apsukos tuo sukimo momentas didesnis. po to prieinama riba kai galia staigiai krenta ir tada reikia kalti kitą šaibą :) Per anksti įkalus kitą šaibą šios sukimo momentas bus per mažas....

gerai, matau bus diskusija. dabar sakyk, ka daro galia (kaip tu ja apibudini ir kam ji reikalinga/ka daro/kas tai apskritai yra) ir ka analogiskai apie sukimo momenta

gal ne i tema,bet ziu protingui pavasaris irgi atejo.. ;) neisizeisk..:)
protingas gerai postina,taigi tik besibaigiant paciam sukimo momentui perjungiama pavara ir tada turi masiniuka truktelt i prieki normaliai.. Juk belekada nejungi aukstesnes pavaros,jauti kad nebetrauk ir kisi kita...;)

Tokio dalyko kaip "galia" is esmes nera, tai yra teoriskai ishskaiciuotas dalykas. Visa trauka ir visa esme sudaro sukimo momentas per viena apsisukima. O galia, tai tas sukimo momentas per tam tikra skaiciu apsisukimu (pvz maksimalu skaiciu apsisukimu). Cia panasiai kaip nudirbtas darbas, t.y. tam tikras sukimo momentas per 5000 apsisukimu ir nusako tam tikros masinos galia, kuri apibreziama kazkokiu skaiciu.

Galia dideja jeigu dideja apsisukimai arba jeigu dideja sukimo momentas. Arba ir tas ir tas kartu.

o kaip tada yra, kad maximalus sukimo momentas buna zemesniuose sukiuose nei maksimali galia?

srt555 > truputį ne taip sakai. Išsiaiškinkim:
variklis ir pavarų dėžė yra energijos konvertoriai. Benzino degimo ir dujų plėtimosi energija cilindre verčia stūmoklį slinktis žemyn. Kokia jėga tas plėtimasis verčia slinktis stūmoklį priklauso nuo variklio padarymo, konstravimo ir t.t. Alkūninis velenas stūmoklio slinkimą verčia sukimu. Va čia ir atsiranda sukimo momento sąvoka. Pavarų dėžė tik įveda korekcijas priklausmai nuo šaibos ir perdavimo skaičiaus....
Neteisybė,kad prie mažiausių apsisukimų sukimo momentas didžiausias, bet jis aišku ir nesutampa su galia, ba tarp ratų ir variklio yra greičių dėžė. Ir jei tau važiuojant 4 bėgiu reikia mušti 5, tai tu negali to daryti,kai variklis sukasi tik 2000 aps/min. Ba būtent tada ir nepakanka sukimo momento arba variklio galios. Jei būtų kaip tu sakai, tai šaibą reikėtų mesti ant kuo mažesnių apsukų ir tada, su didele jėga dėl didelio sukimo momento ratas būtų sukamas vis greičiau ir mašina stipriai greitėtų..... Taigi viskas susiję - ir galia ir sukimo momentas....tik tiek kad vienus slinktis o kitur sukimasis matuojami...

pletimosi energija - tokio dalyko nera. o prie ko deze, kai kalbama apie galios ir sukimo momento nesutapima sukiu diapazone, tai nesupratau, apie varikli kalbam.
siaip as kazkada bandziau skaiciuoti ta, ka tu pasakei (prilyginti sukimo momenta galiai), bet kazkas buvo negerai, nes nesutapo galai. is praktines puses ziurint, galia parodo, koki darba atlieki per tam tikra laika. darbas = energija, o cia jau gali ziureti ka reikia rasti (greiti, auksti, nesvarbu). tarkime, variklio galingumas 1 W, tai jis gali atlikti per sekunde 1 J darba, ar ne? bet tai nereiskia, kad jo sukimo momentas yra 1Nm. jeigu tu ant to variklio uzdesi 50kg smagrati, tai ilgokai lauksi, kol variklis pasieks savo maksimalius sukius (ar kampini greiti). taciau kai tu bandysi ta varikli stabdyti, tau bus daug sunkiau, nes smagratis tures daug energijos. dabar jei is dinamines puses ziuresi - paleidi varikli su smagraciu atlikti darba (pakelti plyta i auksti tarkim). letai jis ta padarys. kodel? nes jo galia (1W) bus panaudota ne tik plytai pakelti, bet ir smagracio sukimosi energijai padidinti. taciau jei su ta pacia plyta stabdysi didesne galia ta varikli, sustabdysi zymiai leciau (nes reikes sunaudoti daugiau energijos del to paties smagracio). dabar jei kelsi plyta be smagracio, uzkelsi greiciau, taciau besisukanti varikli su plyta sustabdysi kur kas greiciau, kai jame nera smagracio. vadinasi, su smagraciu variklio galia mazesne, bet didesnis inercijos momentas bei atvirksciai. toliau - esu girdejes, kaip zmones, uzsiimantys sportu, sake, kad ralinems masinoms negalima smagracio lengvinti iki begalybes, nes neuztenka inercijos. ta gali daryti asfaltui, kur inercija nera reikalinga. o dar kiti sako, kad kai islengvini smagrati, padideja galia, bet sumazeja sukimo momentas. pagauni minti? :) inercijos momentas = sukimo momentui = gebejimui islaikyti kampini greiti veikiant ISORINEI jega. cia mano vienintele teorija, kurioje sueina galai (bent jau man sueina). kituose kazkas negerai budavo. siandien pameginsiu perskaiciuoti savo skaiciavimus apie sukimo momenta ir galia, gal vis del to klydau ir tu teisus.

beje, ka tik sove isganinga mintis. yra toks dalykas, kaip sukamasis momentas, M=F*l. cia ne tas pats kaip sukimo momentas, nes sukimo momentas yra sukimoSI momentas, tiesiog ta galune "si" numetama ir iseina didele maisatis bei megejiski straipsniai apie tai, kad galia nieko nedaro, o "veza" sukimo (sukimosi) momentas, kas yra inercijos momentas (gebejimas islaikyti kampini greiti veikiant isorinems jegoms). tiesa sakau?

http://klubas.autos.lt/index.php?subj=readtopic&id=20

Pridesiu ir as.Didziausias sukimo momentas buna prie mazesniu nei maksimalios apsuku.Didziausias sukimo momentas f1 boliduose buna ties tomis apsukomis , ties kuriomis stabilizuojas motoras imetus aukstesne pavara.Pvz. jei 4 pavara issukama 19000 abarotu , imetus 5-ta abarotai kris pan iki 16000-16500.Tai ir bus didziausio sukimo momento riba , nes butent imetus aukstesne pavara reikalingas didziausias sukimo momentas.

jeigu kalbeti praktiskai, tai "draginant" esme sudaro max ag. Cia svarbiausias rodiklis, bet jeigu kalbeti apie tempimo jega (pvz reikia dideli krovini tempti, arba aukstu begiu pajudeti ir pan), tada sukimo momentas yra svarbu (pvz isvaziuojant is posukio, kai dideles apkrovos neleidzia greitai begetis, reikia nugaleti ta jega ir pan.)

Siaip nevisai teisinga lyginti sukimo momenta su galia, nes sukimo momentas yra sudedamoji dalis galios (galingumo, Ag, Kw, etc). Is sukimo momento ir apsuku susideda galia (yra ta firmine formule kuri viska pasako, jau simtus kartu pamineta).Ag=nm*rpm/~7000 Norint gauti daugiau ag reikia arba kelti nm arba kelti rpm.

Del begiu jungimo, visada geriausia sukti iki galo, kiek eina, nes persijungus begiui, apsukos nukris prie didesniu apsuku, o tai reiskia didesniu Ag. Isimtis varikliai su labai dideliu sukimo momentu pacioje pradzioje (dyzeliai).

permeciau straipsni akim (kazkada seniai maciau ji), nors skamba itikinamai, bet nelabai as sutinku su juo. ryt atidziau paskaitysiu ir parasysiu

srt555 > tu visiškai susipainiojai terminuose...... Bet nuo pradžios.
Plėtimosi energija tai tasparametras kuris rodo kiek energijos sukuria kameroje susprogęs benzinas besiplėsdamas.
Greičių dėžė labai prie ko, ba svarbiausias yra ne variklio sukimomomentas o ratų. O čia be greičių dėžės neišsiversi. Ir Jei startuojant pirma šaiba nuo kelių tūkstančių apsukų tau reikia kuo didesnuo sukimo momento, kad ratus stipriau suktų ir startuotų ar iš posūkių išeitų greičiau tai važiuojant 6 šaiba tau svarbu kad variklis sugebėtų generuot kuo daugiau energijos palaikyti ir didinti greičiui tiesiojoje.... Tai aišku susiję ir su sukimo momentu, ba sukimasis vyksta, tačiau čia nereikia tokio sukimo momento kuris leistų net ratams prasisukti.... Tai nulemia pavrų dėžės perdavimo skaičius.
Cituoju:
"inercijos momentas = sukimo momentui = gebejimui islaikyti kampini greiti veikiant ISORINEI jega. cia mano vienintele teorija, kurioje sueina galai (bent jau man sueina)."
Susipainiojai - inercijos momentas yra skerspjūvio parametras. Žymimas raide i. Jis dažniausiai reikalingas statyboje skaičiuojant konstrukcijos patvarumą. Jis priklauso nuo skerspjūvio konfigūracijos ir visiškai nieko bendro neturi su sukimusi ir varikliu.....
Sukimo momentas yra kaip lenkimo momentas - jėga x petis ir matuojama niutonmetrais.....
Karoč...

savo teorijos nekisiu bet juk buvo panasi tema ir buvo pateiktas anglu(lygtajs) kalba puslapis kuriame labai aiskiai parasyta jog masinos begejimuisi ag/kw itakos beveik jokios nedaro.Viska atlieka variklio alkuninio veleno sukimo momentas Nm.Tad svarbiausia ziureti i sukimo momenta ir kad jis butu pasiekiamas prie kuo didesniu apsuku,tokiu atveju ta masina nesunkiai "padarys" kita masina turincia kad ir daugiau kw/ag.Ten straipsnis kazkokio profesoriaus,tad bent jau man gincytis noro nera.

srt555 >>> "inercijos momentas = sukimo momentui" tai tipo I=M, tai juk I=mr*r ,o M=Fr arba M=Fd (cia prilauso kuriame darze kapstai) :D

1_Protingas>>>"inercijos momentas yra skerspjūvio parametras." :D cia kaip? statyboj I=[1m4] (cia metrai ketvirtuoju), bet kad tai skerpjuvio parametras? nea. I greiciau kuno stabilumo parametras (inetriskumo paramtas).

fisco > bloga formulė inercijos momento. Pvz paprastam stačiakampiui skerspjūviui yra I=bh3/12. O toliau ten prasideda variacijos, kurioje vietoje yra kokia skerspjūvio konfigūracija ir kiek nutolus nuo ašies ir t.t. - baisus mokslas.... :) Visgi tai ne stabilumo parametras, nes stabilumo negali įvertinti nežinodamas medžiagos savybių, tai yra R....

1_Protingas>>> as parasiau bendrine formule kuno taskui, o pats tamsta paraset konkrecios formos kunui, o isvis teisingiausiai butu: I=Σmr2 visu kuno tasku inercijos momentu suma.

Kas čia! pradedančių fizikų būrelis?

Amzinas Fanas, F-1 fizika pirmoje vietoje, tad nenuostabu kad ir techniniam forume gliaudomos temos sukasi apie fizika

1_Protingas>> ir dar skaiciuojant konstrukcijos stabiluma vienu is atveju (labai retei, dazniausiai pagal W arba Q, N ir M max) medziaga parenkama pagal I min.

atsiparasu, kad out of topic.

Na as sitam forume esu pirma karta ir man tikrai idomu pasiskaiti kaip diskutuoja protingi zmonés. siap pats nesu didelis fizikas ar profesorius,bet technika domiuosi. siaip manau kad f1 boliduose dideles apsukos yra del to kad palyginti nedidelio darbinio turio varikliai. juk galia siekia ~800AG

o man uztenka ir 6500 apsuku ir tas gal tik kelis kart metuose issuku antra pavara, nes greitkely daugiau ir neleidzia Keliu eismo taisykles :)))

mano smegenim: apsukos sukeliamos del mazo darbinio turio, nes keisdamas forma ir isdestima nedaug telaimesi, o paskui jau pavaru dezes reikalas kaip ta galia pazaboti.