Australijos GP etapo strateginė apžvalga

Britų komentatorius ir žurnalistas Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Melburne pasibaigusio Australijos GP etapo rezultatams…

Perėjimas prie naujo reglamento ir kur kas platesnės padangos visiškai pakeitė komandų požiūrį į lenktynių strategijas. Naujosios „Pirelli” padangos leido nuvažiuoti visą Melburno distanciją tik su vienu sustojimu boksuose ir taip bus daugumoje trasų šį sezoną.

Antra vertus, strategijų vaidmuo rezutatams išlaikė esminį vaidmenį. Lenktynių nugalėtojas buvo apspręstas tuo momentu, kai Lewisas Hamiltonas atliko ankstyvą sustojimą, po kurio jis į trasą sugrįžo ne laisvoje zonoje, o paskui Maxą Verstappeną.

Šiose lenktynėse visi stengėsi išsaugoti savo pozicijas – lenkti buvo praktiškai neįmanoma. Fernando Alonso didesnę lenktynių dalį paskui save išlaikė Estabaną Oconą, nors jo mašina „Force India” bolidui tiesiojoje greičiu nusileido net 27 km/val.

Viltys prieš lenktynes

Per treniruotes komandos išsiaiškino, kad superminkštosios nei minkštosios padangos leidžia nuvažiuoti gana ilgą distancijos atkarpą neprarandant jų efektyvumo. Jei praėjusiais metais komandų strategiją apsprendė padangų dėvėjimasis – 5-6 ratų skirtumas tarp sustojimų galėjo būti lemiamas, tai dabar Daniilas Kvyatas su startiniu ultraminkštųjų padanagų komplektu nuvažiavo 34 ratus ir šios atkarpos pabaigoje parodė panašų laiką,  kokį rodė Felipe Massa su naujomis superminkštosiomis.

Galiausiai dauguma lyderių suplanavo vienodą strategiją – startinė atkarpa su ultraminkštosiomis, o po to antra atkarpa su superminkštosiomis. Antrajame ešelone būta  ir alternatyvių variantų – Magnussenas ir Palmeris startavo su minkštosiomis, o Strollas – su superminkštiosiomis padangomis.

„Sauber” išskyrė strategiją – vienas pilotas pradėjo su minkštosiomis, o kitas – su superminkštosiomis, kad turėtų galimybę vieną mašiną panaudoti kitos labui – laimint pozicijas iš varžovų, kurie sustojimus atliko anksčiau.Toką strategiją dažnia naudoja Monake,  ji gali būti pakankamai efektyvi, leidžianti vienai mašinai atkovoti dvi ar tris pozicijas trasoje.

Viena iš priežasčių atsiliekančioms komandoms taikyti tokį požiūrį Melburne – didelė incidentų rizika šiose trasoje. Pirmosiose sezono lenktynėse visuomet būna daug gedimų dėl prasto bolidų patikimumo, būna avarijų, išvažiuoja saugos automobilis, todėl mažosios komandos gali tikėtis uždirbti taškų.

Šiais metais lenktynėse finišavo tik 13 mašinų, tarp kurių penkios iš šešių “top” komandų, Felipe Massa su „Williams”, abu “Toro Rosso” ir “Force India” pilotai – vietos priziniame dešimtuke komandoms autsaiderėms neatsirado, todėl “Sauber” nepavyko “Monako planas”.

„Ferrari” ir „Mercedes”. Kas nulėmė lenktynių likimą?

Pernai “Ferrari” lenktynininkai per Australijos lenktynes pirmavo 34 ratus iš 57, bet nesugebėjo jų laimėti dėl prastos strategijos. Šiais metais Sebastianas Vettelis startavo antras, bet pradėjo pirmauti lenktynėse, kuomet Hamiltonas pasuko į boksus anksčiu nei buvo planuota ir taip prarado lyderio poziciją.

Galima pasakyti, kad “Mercedes” labiau atidavė pergalę nei “Ferrari” ją pasiėmė, bet italų ekipa šiose lenktynėse viską padarė teisingai. Jų naujoji mašina labai efektyviai dirba su padangomis, tuo tarpu “Mercedes” netikėtai su jomis turėjo problemų.

Turėdami galimybę padidinti variklio galią esminiu kvalifikacijos momentu, šeštadienį “Mercedes” iškovojo “pole” poziciją. Savaitgalio eigoje jų mašina buvo kur kas efektyvesnė, kai saulė pasislėpdavo už debesų, o “Ferrari” pavykdavo pasitempti, kai asfaltą pašildydavi saulės spinduliai. Skirtumas buvo nedidelis, bet susidėjo keletas faktorių ir jėgų išsidėstymas pasikeitė.

Po starto Hamiltonas stengėsi atsiplėši nuo Vettelio, tačiau Sebastinas neatsiliko. “Mercedes” pasirinko gana kuklų aerodinaminį paketą, kad būtų iki minimumo sumažintas priešpriešinis pasipriešinimas ir padidintas greitis tiesiosiose, o “Ferrari” pasirinkta aerodinaminė konfigūracija davė kur kas didesnę prispaudžiamąją jėgą – pagal maksimalų greitį jie buvo tik bendro sąrašo viduryje.

Hamiltono mašina juntamai slidinėjo, o tai atsiliepė padangų būklei. Lewisas pranešė inžinieriui, kad jos perkaito, nes jis lengvai išlėkė iš trasos 14 posūkyje, prarasdamas vieną sekundę. Jis važiavo 1:28 min. tempu, kuomet komandos paprašė pakeisti padangas.

Panašiais atvejais komanda turi pasirinkti – paklausyti piloto, ar liepti jam likti toliau trasoje. Viduriniosios grupės komandos tokiais atvejais neskuba priiminėti sprendimų, bet kaip buvo negalima paklausyti pasaulio čempiono? Šiuo atveju čia “Mercedes” ir padarė esminę klaidą…

“Mercedes” bandė susikrauti Hamiltonui 22 sek. skirtumą nuo Raikkoneno, kuris važiavio ketvirtas  - prieš Verstappeną. Kimio mašina buvo labai greita tą dieną, kaip ir Sebatsianto bolidas – pilotai važiavo labai dideliu tempu, norėdami apsunkinti gyvenimą Lewisui.

16-tame rate, likus ratui iki sustojimo, Lewisas pirmavo 16,2 sek. Jam dar reikėjo nuvažiuoti 6 ar 7 ratus, kad po sustojimo britas būtų išvažiavęs priešais suomį. Bet jis pasuko į boksus 17 rate ir pasikeitęs padangas, į trasą sugrįžo paskui Kimį bei Maxą. Jam uždėjo minkštąsias padangs, o ne superminkštąsias, kadangi iki finišo dar buvo likę net 40 ratų.

Tai buvo akivaizdi dovana “Ferrari” komandai. Dabar jau Vetteliui reikėjo 22 sek. atsiplėšti nuo Hamitono, norint išsaugoti savo poziciją po savo sustojimo. Lewisas su naujomis minkštosiomis padangomis buvo labai greitas, bet greitai jis įsirėmė į Verstappeną ir gaišo laiką paskui jį, o Vettelis didino skirtumą, kol galiausiai 22 rate pasko į boksus.

Vienintelė rizika “Ferrari” komandai buvo ta, kad jei Lewisas pereis prie “plano B” – prie superminkštųjų ar ultraminkštųjų padangų, tai išvažiavus saugos automobiliui, Vettelio lyderystė galėjo būti pažeidžiama galutinėje  lenktynių stadijoje. Bet “Ferrari” žinojo, kad Vettelis su minkštosiomis padangomis buvo greitas, didelio greičio pranašumo Hamitonas neturi, o padangos ant jo bolido yra nuvažiavusios ilgą atstumą – jie kontroliavo šias rizikas.

“Mercedes” netgi paviešino perėjimą prie “plano B”, bet atsisakė jo, supratę, kad perėjimas prie kitų padangų neatneš realios naudos., Be to, šiuo atveju jiems būtų reikėjė prašyti Botto, kad  šis į priekį praleistų Hamiltoną, kuris po sustojimo būtų nusiritęs žemyn, o tai būtų nelabai gražu debiutinėse Vatteri lenktynėse.

Alonso daro stebuklus

Turint galvoje rimtas problemas per žiemos bandymus ir “Honda” jėgainės galios trūkumą, 10-oji vieta, kurią Ferando Alonso užėmė ilgesnę lenktynių dalį, buvo tikras žygdarbis.

Alonso mašina Estabano Ocono “Force India” tiesojoje nusileido net 27 km/h, bet ispanas vis tik išlaikė savo varžovą paskui save nujo starto iki 51 rato. Oconas pabandė atlikti “pakirtimą” dėl ankstesnio sustojimo 15 rate, pereidamas prie minkštųjų padangų, bet šis mišinys yra įšildomas kur kas ilgiau nei kiti, o jau kitame rate “McLaren” Alonso pervedė prie superminkštųjų ir tai leido Fernando išsaugoti savąją poziciją. Gaila, kad ispanas buvo privestas pasitraukti iš lenktynių dėl gedimo.