Craigo Scarborough FW26 technine apzvalga

Jacques>Gal gali pasakyti,kuom ta plokste dugne gerina bolido aerodinamika,bei "Svarina ora".Tuo labiau kad tai medzio pliauska.As tai galvojau kad ji reikalinga bolido klirenso ribojimui.Prajuokinai.:)

Jacques> Žinai, aerodinamiką aš studijavau univere. Jeigu jau toks esminis yra srautas po dugnu, tai kodėl visi tobulina aerodinaminius elemetus "viršutinėje" bolido dalyje? Pamastyk gerai. Iš principo, oro srautas po bolido dugnu autotransporto priemonėms iš viso jokios įtakos nedaro iki tam tikro greičio, kuris lygus maždaug 30 procentų garso greičio. Jūros lygyje garso greitis yra lygus maždaug 700 km/h. Pasiskaičiuok pats. Pats matai, kad šiuolaikinė formulė šią ribą (30 proc.) viršija, ir nemažai. Kitas dalykas, prispaudžiamosios jėgos generavimas visais aerodinaminiais paviršiais. Oro srautas po bolido dugnu (tam tikro greičio) nukreipiamas tam, kad pradingtų (tiksliau reikėtų sakyti, būtų sumažintas iki minimumo) "aerodinaminės pagalvės" efektas. Jeigu reikia, galiu paaiškinti, ką tai reiškia:) Nenoriu čia veltis į gilesnes diskusijas apie laminarinius/tubulentinius srautus, srauto energiją, kritinius atakos kampus ir visa kita, nes, su visa pagarba tau, abejoju ar suprasi:) Reziumuojant noriu pasakyti tik tiek, kad nereikia vaidinti žinovo, jei nežinai, kaip yra iš tikrųjų, o savo nuomone susidarai tik iš vaikiškų komentarų.

PS. Čia techniniu forumu net nekvepia. Kažkokios ambicijos kas ką padarė ar nedadarė. Nėra nuomonių, tik kažkokie svaičiojimai ir įžeidinėjimai

sillwio> gal galima butu suzinoti kas yra "aerodinamines pagalves" efektas, nes jeigu gerai as suvokiu kas tai yra, didziausia itaka jos sumazinimui turi bolido priekis, o ne dugno konstrukcija?

silwio> tu cia nevaidink labai kieto su savo tais turbulentinias oro srautais,tu ten gali studinti ir toliau savo lektuvu aerodinamika,o cia yra visiskai skirtingi dalykai.

jaudrius> :goodjob: ,simtakart :goodjob: as tai per pilnati stengiuosi kuo maziau cia buti, nes tomis dienomis AF1 tikru vilkolakiu pavirsta :vampire:

sillwio> nesinervink, bo ban'a gausi :) Cia yra dar isrinktuju svaiciojimai ne i tema ir siaip user'iu. Be to tiesiog butu sveikintina jei pradetum nauja tema apie aerodinamika.

As tik norejau paklaust ar nebutu galima visu tokio tipo straipsniu (kuri cia reiktu komentuot o ne santykius aiskintis) patalpinti po spec. skyreliu? Straipsniai geri, norisi daugiau, norisi kitiems duoti paskaityt. Bet eik ieskok kiekviena karta arba kolekcionuok linkus i zinutes.

Jacques> Suprantu tavo įžeistas ambicijas, prieš tave aš visai žalias, ką gali pasakyti kažkos sillwio, parašęs 15 komentarų prieš tave, tu gi senas vilkas, viską žinai, viską supranti. Gerai SenisBS sako, tuoj baną gausiu, nes drįstu ne myžčiot kokie vieni geri, o kiti blogi, o stengiuosi faktais bet ne ambicijom pagrįsti savo nuomonę. Nenustebčiau, jei tu 'studini' kokį humanitarinį bezdalą ir vaizduoji krutą technikos žinovą. Aerodinamika visur vienoda. Pamastyk prieš rašydamas, gal ir matematika f-1'e kitokia?

xr3> SenisBS> paanalizuokim. Bolido aerodinaminiai paviršiai generuoja prispaudžiamąją jėgą (tiksliau reikėtų sakyti, jėgų sumą), kuri pagal Bernulio dėsnį atsirandą dėl skirtingų oro slėgių virš ir po aerodinaminiu paviršiumi. Kuo oro greitis didesnis, tuo slėgis mažesnis. Dabar pažiūrėkim kas bus, jei sumažinsim oro greitį po bolido dugnu, čia iš karto proporcingai padidės oro slėgis. Gautą slėgio padidėjimą belieka padauginti iš bolido dugno ploto ir gauti jėgą, kuri nukreipta beveik statmenai į viršų. Manau jau aišku, kad ši jėga priešinga prispaudžiamąjai jėgai. Iš to seka, kad bolidas praranda sukibimą su asfaltu. Prisiminkit, kaip prieš keletą metų, kol nebuvo ištobulinti būdai kaip kovoti su šiuo efektu, bolidai 'skraidydavo'. Kitas faktorius, oro suspaudžiamumo efektas, atsirandantis viršijus 30 proc. garso greičio. Suspaustas oras dar labiau padidina jėgą, priešingą prispaudžiamąjai. Todėl reikia dar labiau didinti oro srauto greitį po bolido dugnu. Dungo konstrukcija čia turi labai nežymų vaidmenį, užtat bolido priekis - taip. Atidirbęs oro srautas nuo priekinio sparno ir švarus srautas (jis padidina nuo sparno nueinačio ir sūkuriuojančio (turbulizuoto) oro srauto energiją) dėka nosies patenka po bolido dugnu, taip mažindamas aukščiau minėtų efektų atsiradimo riziką.

sillwio> tai kaip ivertintum nauja FW26 nosi?

Ilka> revoliucinis sprendimas. Tiesiosiose tai duos didelių privalumų, nes konstruktoriams pavyko sutrumpinti nosį, taip ant priekinio sparno patenka beveik 'švarus' oro srautas. Taip jis praranda mažiau energijos ir gali toliau išlikti laminarinis. Tai ženkliai palengvina ilgiau išlaikyti laminarinius srautus ant kitų bolido aerodinaminių paviršių. Abejonių man kelia du vetikalūs srauto stabilizatoriai. Tiesiosiose tai privalumas, bet greituose posūkiuose (arba esant stipriam šoniniam vėjui) tokie platūs stabilizatoriai gali smarkiai turbulizuoti oro srautą ir išorinė sparno pusė (tolimesnė posūkio centro atžvilgiu) gali prarasti efektyvumą. Tokiu atveju atsirastų didelis išorinio priekinio rato sukibimo praradimas. Bet manau, kad konstruktoriai tai įvertino aerodinaminiam tunely:)

sillwio>Nuo kada garso greitis 700km\h?Ir kas tas "juros lygis".Siaip vietoves auksti matuoja pagal juros lygi,bet prie ko cia garso greitis?

Vytia> :) laukiau kas pirmas pastebės. Malonu, kad čia dar yra mąstančių žmonių. Visi kiti net nepastebi klaidos, galima svaičiot ką nori.
PS.'jūros lygis' čia prie to, kad kuo medžega tankesnė, tuo garsas joje sklinda greičiau. Prie žemės paviršiaus (jūros lygyje) garso greitis ore didžiausias. :)

silliwio> man ydomu,kodel tu cia visiems viska aiskini,apie tuos oro srautus,daigiau taves niekas neklauso,nera daugiau kam savo ziniu parodyti?

sillwio> Man tikrai buvo idomu paskaityri tavozinias, taip pat suzinoti ir daug ka naujo...
Bet tu teigiai:
"". Iš principo, oro srautas po bolido dugnu autotransporto priemonėms iš viso jokios įtakos nedaro iki tam tikro greičio, kuris lygus maždaug 30 procentų garso greičio. Jūros lygyje garso greitis yra lygus maždaug 700 km/h. Pasiskaičiuok pats. Pats matai, kad šiuolaikinė formulė šią ribą (30 proc.) viršija, ir nemažai.""

Istaisom tavo klaida ir ka gaunam:

. Iš principo, oro srautas po bolido dugnu autotransporto priemonėms iš viso jokios įtakos nedaro iki tam tikro greičio, kuris lygus maždaug 30 procentų garso greičio. Jūros lygyje garso greitis yra lygus maždaug ~~1200 km/h. Pasiskaičiuok pats. Pats matai, kad šiuolaikinė formulė šią ribą (30 proc. nuo 1200km/h= 400km/h)nevirsija...
[b]isvada: oro srautas po bolido dugnu autotransporto priemonėms iš viso jokios įtakos nedaro...[/b]

Dabar privalai pasiaiskinti ir viska is naujo paaiskinti ;)

Wiagra> nmatai sillwio cia toks gudrus,kad cia bande visiems makaronu prikabinti su savo svaigimais.Atrodo pavyko:)

Jacques> prabilai, o pats neturėjai ką pasakyt.

Wiagra> ką parašei, viskas tiesa, tik yra vienas bet. Jeigu įdėmiai skaitei, oro srautų greičiai ties aerodinaminiais paviršiais ženkliai didėja arba mažėja (priklausomai, kuria aerodinaminio paviršiaus puse srautas praeina). Kai kuriose vietose oro greitis gali labai priartėti prie garso greičio. Kad būtų aiškiau pasistengsiu surasti vaizdinių priemonių, tik duokit laiko.

Štai linkas: http://www.allstar.fiu.edu/aero/Foilsim.htm

Manau ten gana aiškiai viskas parodyta, paeksperimentuokit :)

reikia parsisiųsti ir susiinstaliuoti programytę foilsim

sillwio>Manau su tuo dugnu persudei.Nezinau kaip su ta srautu itaka teorijoje,bet praktikoje inzinieriai dugnus tikrai stipriai pradirba.Pvz.kebulinese klasese,dugnai buna isvis lygus,net ralyje stengiamasi uzdengti kuo didesni plota.Be to,is principo itaka turi buti,nes patekes po dugnu oras,gali tiek traukti automobili prie kelio(F1 kazkada buvo naudojamas siurblio efektas,uzdengus sonus),tiek ji kelti.
P.S.Todel siulyciau dar karta pasidometi,kiek skiriasi teorija nuo praktikos.;)

Vytia> jeigu įdėmiai skaitei, aš tą ir sakiau. Apie 'kėlimą' nuo žemės net kalbos negali būti, o 'traukimas' buvo išdėstytas anksčiau. Dugnas lygus daromas tam, kad kuo srautas išlaikytų energiją, neatitrūktų nuo paviršiaus ir nepradėtų sūkuriuot. O kas liečia praktiką, tai manau tu jos ragavai ne ką daugiau už mane:)

sillvio>Kodel negali kelt,jei neteisingai oro srautus priekyje paskirstysi,tai pats nustebsi kaip pakels.:)Jei esi mates bet kokio automobilio aerodinamini aprasyma,manau pastebejai kad kiekvienai asiai nurodoma prispaudimo jega.Pliusine arba minusine.

Vytia> jei perskaitei visus mano pafilosofavimus, tai turėjai pastebėti, kad apie kėlimą aš rašiau. Tu dabar pradėjai perpasakoti tą, ką aš jau sakiau ;)
Gerai, kad nors su kuo galima pasiginčyt į temą, o ne tik svačiot, gražus FW26 priekis ar ne :)

silwio> o dabar apie mp4/19 nosi, jei nesunku :)

Jo sillwio papasakok daugiau,t.y. konkrerciau...

Kas svarbiausia - viskas yra parasyta tam PDF'e. VISKAS. Didzioji dauguma pradzioje pasidziauge, kad daug naujo suzinojo, o veliau vel pradeda savo daineles. Abejoju, netikiu, nezinau. Atrodo, kad jus algas pas Williamsa gaunat kaip inzinieriai. Juokinga.

Jacques> tau gi neįdomu, ką aš pasakoju, atleisk brol, bet neaušinsiu aš daugiau burnos.

tai tiek to techninio forumo, visi vistiek i asmeniskumus veliasi :) ir sillwio nebesidziaugia kad yra su kuo padiskutuot...

sillwio> tai tu man ir nepasakok,su kitais pasidalink savo ziniomis,ar jau tuom visos tavo inios ir pasibaige?

Jacques> tu gi čia žinovas, anot taves: 'kodel tu cia visiems viska aiskini,apie tuos oro srautus,daigiau taves niekas neklauso'. Tai tu gal ir parodyk savo žinias. Ar rašai tik tam, kad skaičiukai prie tavo nick'o didėtų, neva visažinis. Pakomentuok, išdėstyk savo nuomonę, nebijok. O gal bijai, kad kažkoks sillwio sugebės apginti savo mintis :)

Nepykit, kad ir šitas techninis forumas pavirto asmeniškumų lavina. Gaila, bet čia yra keletas visažinių, kurie be savo ambicijų daugiau nieko nesupranta ir nenori suprasti.

sillwio> as galeciau papasakot,bet kam?Kad tu cia vel pradetum skiesti apie savo Bernulio desny(priedo jis naudojamas hidrodinamikoje).

Jacques> nu bet tu ir asas, ar pats sugalvojai ar kas nors papasakojo. Hidrodinamika ir aerodinamika labai panašūs mokslai. Tik skystis laikomas nedeformojamu, o dujos (turbūt žinai)deformuojamos. Bernulio dėsnis toli gražu ne mano, o Bernulio. Gal tu žinai, kokį vaidmenį aerodinamikoj groja 3 Niutono dėsnis? Paaiškink man ir visiems. Ar dabar vėl nutilsi ir tylėsi?

siaip del Bernulio, tai ju giminej buvo pilna mokslininku ir sita pavarde galima ivairiuose moksluose sutikt ir matematikoje ir tikimybiu teorijoj ir t.t.

sillwio > just ignoring him ant no emotions ..:)

Baikit apie mosklus ce sneket!
yra zmoniu kurie cia uzsuka ir atsipalaiduot.

:)

sillwio> malonu,kad sutariame del tos aerodinamikos:DBet matosi,kad perdaug uzsidegei.Galvoji,kad tu cia vienas protingas o visi kiti durneliai,mokykloje nesimoke,universitete irgi nestudijavo...?Pats pasizymeti norejai?Betikslis toks diskutavimas su tavimi,kadangi pats nei karto gyvai nemates nei F-1 bolido,nei jo dugno.O cia fizikos formuliu nepradesime rasineti,cia tau ne koks profesoriu sisitikimo saitas,bet jeigu tu jau labai nori tai as galiu tau parasti,ka sako tas trecias Izaoko Niutono desnis.Bet cia tik tau,nes kitiems manau jis cia neprieko.

"Kiekvienas kūnas yra veikiamas kito kūno lygiai tokia pačia jėga,kokia pirmasis kūnas veika antrąjį.

Atrodo gal ir idomiai,bet juk dviracio isnaujo neisrasi.Testu laikai neispudyngi.Realiai pamatysim po 44 dieneliu ko vertas tas FV26! O apie kunus,gerai sugalvojai!!!!

kur tech apzvalgos kitu jau pristatytu bolidu? Ar dar galima tiketis ju ar jau....

Jacques> "Kiekvienas kūnas yra veikiamas kito kūno lygiai tokia pačia jėga,kokia pirmasis kūnas veika antrąjį." Tau neatrodo, kad cia jis klausdamas sito tau labai subtiliai pasiule duoti per veida, o gal tiesiog pasiunte tave? :)