Damonas Hillas: manau, kad F. Alonso galėtų vadovauti „Formulei-1“

Ant podiumo Monrealyje užlipo lenktynininkai, kurie bendrai paėmus turi 11 pasaulio čempionų titulų: lenktynes laimėjo dukart pasaulio čempionas Maxas Verstappenas, paskui jį finišavo kitas dukart čempionas Fernando Alonso, o jiems į kompaniją prisijungė septyniskart čempionas Lewisas Hamiltonas.

Dalyvaudamas tinklalaidėje „F1 Nation“, 1996 m. pasaulio čempiono vardą iškovojęs Damonas Hillas svarstė, kokios savybės skiria Maxą, Fernando ir Lewisą.

Damonas Hillas: „Pagal tempą dabar į pirmą vietą pastatyčiau Maxą. Jei analizuosime kokį nors vieną jo greitąjį ratą, tai pamatysime, kad jį išskiria sugebėjimas valdyti bolidą labiausiai įmanomu greičiu ir tai kažkiek primena Ayrtono Sennos stilių. Kartais stebėti jį iš šalies būna net baisoka.

Žinau, kad Lewisas taip pat turi visas šias savybes, bet jis yra artimesnis Alainui Prostui, kadangi veikia labiau švariai ir tvarkingiau. Galvoju, kad apskritai skirtumas tarp jų tas, kad Maxui būdinga nuolatos pasiekti rizikos zoną ir mane būtent tai baimina.

Esmė ne tame, kad Lewisas yra labiau apdairesnis ar atsargesnis, bet jam gerai pažįstama rizikos kaina. Apskritai, jie abu yra panašūs pagal greitį. Jei, pavyzdžiui, kas nors jiems dviem surengtų dešimtį lenktynių, tai galiausiai, manau, viršų paimtų Hamiltonas, nes Verstappenas būtinai dviem ar trimis atvejais sudaužytų bolidą. Jis ryškiai gali persistengti, kadangi iš visų jėgų stengsis įveikti Lewisą.
Jei vertinsime visus tris pagal meistriškumo lygį, tai čia, mano galva, į pirmą vietą reikia pastatyti taip pat Hamiltoną. Lewisas labai efektyviai dirba su savo inžinieriais, tuo tarpu kai Fernando apskritai gali apsieiti be jų pagalbos. Tiksliau, atvirkščiai: tai Fernando sako inžinieriams, ką reikia daryti.

Man atrodo, kad Hamiltonas lenktynių metu gali nuvažiuoti visiškai fantastiškus ratus. Nesu įsitikinęs, ar Fernando iki šios dienos išsaugojo tokią savybę. Pakanka Lewisui iškelti konkretų uždavinį – įveikti ratą su tokiu ir tokiu laiku – ir jis šią užduotį įvykdys.

Dabar pakalbėkime apie patirties lygį: čia į priekį išeina Fernando, kuris ne tik yra nuvažiavęs daugiausiai lenktynių, bet ir turi didelę nekonkurencingų bolidų vairavimo patirtį. Supranta, kai Lewisas lenktyniavo „McLaren“, jis irgi turėjo sunkių periodų, bet jo atveju situacija greitai keitėsi į gerąją pusę.

Kadangi Alonso važiavo keliose skirtingose komandose, pilotavo skirtingus bolidus ir pabuvojo įvairiose aplinkybėse, visa tai pasitarnavo jo profesionaliam vystymuisi, Šia prasme Fernando lenkia visus likusius pilotus. Gana realiai įsivaizduoju, jog ateityje Alonso galėtų vadovauti visai „Formulei-1“, nes jis tikrai daug žino apie pasaulio čempionatą. Bet kokiu atveju, kai ispanas užbaigs karjerą, jis taps vertingu aktyvu kiekvienai komandai.

Bet yra ir dar viena papildoma savybė, kuri išskiria geriausius lenktynininkus: tai bolido pilotavimo procese prisiminti pačią įvairiausią informaciją – varžovų ratų įveikimo laikus, oro sąlygų keitimąsi, trasos būklę ir pan. Sugebėjimas tvarkingai sustyguoti santykius su savo lenktynių inžinieriumi - irgi vertinga patirtis, pavyzdžiui, tuo pasižymėdavo Michaelis Schumacheris. Iš šiuolaikinių pilotų, tai geriausiai sekasi George'ui Russellui.

Kai mes girdime, kaip Lewisas kalbasi su savo inžinieriumi, susidaro įspūdis, kad jis yra nuolatos susijaudinęs ir mane tai gana dažnai stebina. Bet iš tikrųjų, tuo momentu jis būna 100 proc. susikoncentravęs ties tuo, ką jis tuo metu daro, kartu važiuoja vis greičiau ir iš mašinos išspaudžia maksimumą.

Apie Fernando galima pasakyti, kad jis mato, girdi ir jaučia visa tai, kas ne tik susiję su bolido elgesiu trasoje, bet kur kas daugiau. Tai kažkokia ypatinga būsena, būdinga aukščiausio laipsnio meistrams, kai jie pasiekia savo sportinės karjeros piką: pilotavimas jiems pavyksta be ypatingų pastangų, todėl jie gali įsisavinti kur kas daugiau papildomos informacijos, kuri ateina iš šalies ir tuo metu kreipti dėmesį į daugybę smulkmenų. Tai taip pat stipriai padeda“.