F. Alonso: mane gąsdina perspektyva sėdėti namuose

Interviu „Auto Motor und Sport“ Fernando Alonso suvedė sezono rezultatus, kurį pavadino vienu geriausiu karjeroje ir prisipažino, kad truputį bijo to gyvenimo, kurį teks gyventi išsiskyrus su lenktynėmis.

• Pasibaigusį sezoną pavadinote vienu geriausių jūsų karjeroje. Su kokias metais jį galima lyginti?

• Aš jį lyginu su 2021 ir 2018 metais.

• Su 2018-taisias?

• Taip, tas sezonas paliko neblogus prisiminimus. Tai buvo mano paskutiniai metai „McLaren“. Būna metų, kai tu situaciją kontroliuoji ir mašina tavęs klauso. Bet būna ir kitaip, kai tenka koreguoti pilotavimo stilių ir kartu viskas vyksta ne taip sklandžiai.

• Kokius jūs turite sezonų vertinimo kriterijus ir kokiais atvejais juos laikote sėkmingais?

• Kai galiu vairuoti ant ribos, o mano instinktai sako, kad viskas susiveda į visumą: ir kvalifikacijų ratai, ir lenktynės. Kai pavyksta kontroliuoti visus faktorius ir susirasti sau komfortišką ritmą. Besibaigiantys metai priklauso šiai kategorijai, ypač jei lyginsime su mano partneriu, kuris man buvo vienintelis orientyras. O praėjusiais metais teko labai dažniai užsiimti darbais, susijusiais su santykių derinimu komandos viduje.

• Iš šalies atrodo, kad po dvejų metų pertraukos pirmasis jūsų sezonas „Alpine“ buvo neblogas?

• Pernai aš važiavau tik apie 80 proc. savo galimybių. Jei jūs praleidote dvejus metus, reikia aukoti vieną sezoną tam, kad pasiektumei maksimalų galimą lygį. Kai kurie dalykai reikalauja ypatingų pastangų, kadangi visa tai nevyksta automatiškai. Bet dabar aš jau galiu atiduoti 100 proc. jėgų.

• Ar jus nustebino tai, kad pereinant prie komandų biudžetų lubų ir naujo techninio reglamento, buvo išsaugotas senas jėgų balansas ir vidurinės grupės komandos nuo „top“ ekipų toliau atsilieka viena sekunde rate?

• Naujas techninis reglamentas buvo viena iš mano sugrįžimo į „Formulę-1“ priežasčių. Iš pradžių naujosios taisyklės turėjo įsigalioti 2021 metais, taigi aš sugrįžau metais anksčiau. Sutinku, kad visi nusivylė, kai pamatė, kad komandų pajėgumas ne tiek daug pasikeitė. Iš esmės, kaip ir ankstesniais metais, į pergales lenktynėse galėjo pretenduoti tik dvi komandos. Skirtumas tarp dviejų ar trijų „top“ komandų ir visų likusiųjų yra gana didelis. Pusėje lenktynių mes nugalėtojams pralaimėdavome atsilikdami visu ratu. Vadinasi, tikslas, kurio siekė „Formulė-1“ pereidama prie naujo reglamento, nebuvo pasiektas.

• Kaip galvojate, kada gali būti pasiektas perėjimo prie naujojo reglamento efektas?

• Nemanau, kad perėjimas prie apribotų biudžetų duos didelės naudos. Skirtingai nuo situacijos su techniniu reglamentu, kuris visus pastato į labai griežtus rėmus. Čia sunku kažką naujo išrasti, kadangi „top“ komandos jau pasiekė tą aukščiausią lygį, todėl komandos vidutiniokės pradės juos vytis.

• Koks jūsų asmeninis pasiekimas šiais metais gali būti sulyginamas su pergale?

• Aš blogai prisimenu atskiras lenktynes, tačiau bendras vaizdas buvo neblogas, mes buvome konkurencingi beveik visose trasose. Mūsų silpna vieta buvo patikimumas, dėl to aš praradau daug taškų. Jei tu neturi šansų kovoti dėl titulo ir pergalių, tai nėra didelio skirtumo, ar tu finišuosi antras, penktas ar vienuoliktas. Labiausiai mus motyvavo kova dėl ketvirtos pozicijos Konstruktorių įskaitoje, bet ir tai nekėlė ypatingo džiugesio.

• Tai nenorite išskirti nė vienų lenktynių?

• Žinoma, buvo keli neblogi pasirodymai. Gal būt mano geriausios lenktynės buvo Meksikoje, nežiūrint į tai, kad ten aš pasitraukiau iš distancijos. Bet ten mes idealiai realizavome savo taktiką. Taip pat galima prisiminti antrą starto poziciją Kanadoje, iškovotą šlapioje trasoje kvalifikacijoje. Nors lenktynės ten susiklostė šiaip sau, mes eilinį kartą turėjome techninių problemų. Todėl jų nelabai noriu prisiminti.

• O ką pasakysite apie lenktynes Brazilijoje, kur galėjote važiuoti Charleso Lecerco tempu, o paskutiniuose dešimtyje ratų prilaikėte Versstappeną?

• Tuose dešimtyje ratų bolidas veikė puikiai ir manau, kad galėjau važiuoti taip pat greitai, kaip ir bet kuris kitas lenktynininkas. Bet tai nieko neduoda. Jaučiu malonumą tada, jei galiu važiuoti greičiau už varžovus. Nes aš moku planuoti lenktynes geriau už juos, moku lemiamu momentu priiminėti teisingus sprendimus.

• Kodėl „Alpine“ bolidas nuo „Red Bull“ atsilieka viena sekunde?

• Mes pralaimėjome visose srityse po truputį. Varžovai įgavo pranašumą dėl didesnės prispaudžiamosios jėgos, priešpriešinio pasipriešinimo, didesnės jėgainės galios, efektyvesnio darbo su padangomis, trumpesnių sustojimų boksuose. Jų mašina buvo greitesnė tiek posūkiuose, tiek ir tiesiosiose, o pasiekti tokios kombinacijos balanso yra gana sunku. Tokio atsilikimo neįmanoma atkovoti per vienerius metus. Tikiuosi, kad viena ar dvi komandos lyderius pasivys po dviejų metų.

• Šiais metais sugrįžo žemės efektas. Koks yra tokių mašinų vairavimo skirtumas?

• Tai unikalūs bolidai, bet posūkiuose jie yra nevalyvi. Kadangi jie yra sunkūs, toks jausmas, tarsi mašinoje visą laiką būna po šimtą litrų degalų. Bet greituose posūkiuose jie tarsi atgyja. Kuo didesnis greitis, tuo geresnis būna sukibimas. Taip būdavo ir anksčiau, tačiau tik tam tikru lygiu. O dabar žemės efektas priklauso nuo greičio, todėl bolidai yra stabilesni trasoje.

• Ar šių mašinų greitis priklauso nuo lenktynininko meistriškumo?

• Nemanau. Kažko pasiekti galima tik mašinos reguliavimo fazėje. Kažkuriuo momentu visi adaptuojamės prie mašinų, kurias mes turime vairuoti. Taip buvo su ankstesnės kartos mašinomis ir su mašinomis, kurias aš vairavau kitose lenktynių kategorijose. Kai lenktyniavau Le Mane ir „Indy 500“, man irgi reikėjo laiko adaptacijai. Bet kai surandi savo vairavimo stilių, tu gali važiuoti mažiausiai viena dešimtąja greičiau.

• Ar patirtis irgi leidžia pasiekti kažkokio pranašumo?

• Daugumoje tvarkaraščio trasų aš lenktyniavau jau 17 kartų. O kai kurie sportininkai, manau, tik po du kartus. Treniruotės yra labai trumpos ir neleidžia visko kompensuoti.

• Vadinasi, didelių minusų, susijusių su amžiumi, nėra?

• Jei jaunas pilotas aplenks jus paskutiniame lenktynių rate, kuriose labai didelės fizinės apkrovos, vien dėl to, kad jo fizinis pajėgumas yra geresnis, tai tada amžius bus jūsų minusas. Tačiau taip man kol kas nė karto nebuvo. Visais kitais atvejais amžius duoda tik pranašumą. Bet kurioje situacijoje aš galiu pasinaudoti savo turtinga patirtimi. Monrealyje prieš kvalifikaciją aš galėjau nuvažiuoti tik kelis ratus lyjant lietui. Bet iš ankstesnės patirties žinojau, kas vyksta trasose panašiomis sąlygomis, nes ten šlapioje trasoje buvau važiavęs penkis ar šešis kartus.

• Kokiais atvejais Fernando Alonso buvo geresnis 2022 metais, nei tas pats Alonso 2006 metais?

• Daugeliu aspektų. Dabar geriau moku prognozuoti lenktynių eigą, žinau, kada reikia atakuoti, o kada to daryti neverta. 2006 m. mokėjimas dirbti su padangomis beveik neturėjo reikšmės. Jei kalbėsime apie sustojimus boksuose, tai dabar reikia mokėti sustoti centimetrų tikslumu. O tais metais, kai boksuose buvo pildomi degalai, tai apskritai jokios reikšmės neturėjo, nes sustojimas vis tiek trukdavo apie 10 sekundžių, kol į baką buvo pilamas benzinas. Jei man dabar tektų lenktyniauti su 2006 m. pavyzdžio Alonso, tai aš jį tikrai įveikčiau dėl paminėtų niuansų.

• Lewsas Hamiltonas stebisi jūsų tvirtumu, dėl ko jūs tęsiate pasirodymus „Formulėje-1“, nors skirtingai nei Lewisas, jūs vargu ar kitais metais turėsite bolidą, sugebanti kovoti dėl pergalių. Tai kas jus motyvuoja?

• Aš myliu savo darbą. Žinoma, norėčiau turėti bolidą, kuris galėtų kovoti dėl čempiono titulo. Bet dabar tokios galimybės neturiu. Iš visų galimų variantų būtent su „Aston Martin“ galėčiau pasiekti savo tikslo po 2-3 metų. Mano amžiuje labai svarbus laiko faktorius, nes atsargoje turiu ne tiek jau daug metų. Bet jei liks nors vieno procento tikimybė, aš tęsiu kovą. Ir jei to nepavyks pasiekti kaip lenktynininkui, tai gal būt susirasiu kokį nors kitą darbą, kai nereikės vairuoti bolido.

• Ar nesibaiminate, kad „Aston Martin“ viską teks pradėti nuo nulio?

• Aš apie tai galvoju. Bet „Aston Martin“ yra sukurtas geras pagrindas, ten dirba puikūs specialistai su šiuolaikine nauja įranga. O „Alpine“ palikau daug gerų dalykų, kuriuos mes kartu kūrėme pastaruosius keletą metų.

• Kiek ilgai dar žadate dalyvauti F-1 lenktynėse?

• Kol kas jaučiu, kad dar galiu atiduoti 100 proc. jėgų. Vienareikšmiška, kad tai truks dar 2-3 metus. Mano amžiuje daug ką reikia daryti kitaip: treniruotėse, kelionės, įvairaus pobūdžio rėmėjų renginiuose, kurie vyksta tarpuose tarp lenktynių. „Formulė-1“ iš pilotų reikalauja labai daug ir norint neperdegti, reikia mokėti teisingai planuoti savo laiką.

• Ar karjeroje buvo momentų, kada galvojote apie karjeros pabaigą?

• Aš jau buvau išsiskyręs su „Formule-1“ 2018 metais.

• Bet jūs lenktyniavote Le Mane ir „Indy 500“?

• Aš niekada negalvojau, kad visiškai paliksiu automobilių sportą.

• Bet kažkuriuo momentu vis tiek teks tai padaryti. Ar nebaimina tas gyvenimas, kurį teks gyventi po karjeros pabaigos?

• Baimina. Aš neturiu plano. Aš visą gyvenimą lenktyniauju ir gerai daryti moku tik tai, nieko kito neišmokau. Visas mano gyvenimas skirtas tik automobilių sportui. Jei kada nors teks skirtis su „Formule-1“, lenktyniausiu kitose serijose. Pavyzdžiui, pergalė Dakare yra mano tikslas. Bet perspektyva sėdėti namuose mane gąsdina.

• Ar negalvojate apie kokį nors vadovaujamą postą „Formulėje-1“, kur gali praversti jūsų žinios ir patirtis?

• Aš nenoriu belstis į kieno nors duris ir kol kad tokio darbo mano planuose nėra. „Formulė-1“ yra nuolatinės kelionės po pasaulį. Su tuo galima taikytis, jei užsiimi labai mylimu darbu. Jei man reikės labai daug laiko praleisti kelyje ir jei darbas nelabai tenkins, tai mano vidinė baterija paprasčiausiai išsikraus.