„Formulė-1“ krypsta link sintetinių degalų

Šios savaitės pabaigoje „Formulės-1“ komandos pagaliau turėtų sulaukti paruoštus reformų nuo 2021 metų projektus. Yra kalbama apie Sportinį ir Techninį reglamentus, o taip pat apie finansinius susitarimus. Vėliau, birželio 14 dieną visas šių dokumentų paketas turėtų būti pristatytas Pasaulinei FIA autosporto tarybai.

Jei atsirastų būtinybė pratęsti diskusijas dėl vienų ar kitų klausimų, teoriškai komandos, FIA ir „Liberty Media“ gali tuo užsiimti dar kurį laiką, bet birželio 30-toji – paskutinė diena, kai šie dokumentai turi būti patvirtinti. Vėliau bet kokios pataisos turėtų sulaukti daugumos balsų pritarimo.

FIA, taip pat „Formulės-1“ techniniai specialistai iš pradžių norėjo reglamento patvirtinimo datą perkelti į spalio mėnesį, bet jiems to padaryti nepavyko, kadangi viena iš komandų pasinaudojo veto teise.

Apskritai, situacija klostosi gana neįprasta. Vyksta svarbių pakeitimų svarstymai, nuo kurių priklauso „Formulės-1“ ateitis, nors kol kas dėl dalyvavimo 2021 metų pasaulio čempionate nėra nė vienos paraiškos.

Vokiečių leidinys „Auto Motor und Sport“ cituoja neįvardytą „Liberty Media“ atstovą, kuris pasakė: „Protingi žmonės gali prieštarauti, tačiau bet kokie parašai dabar yra nieko verti, kadangi nė viena iš komandų dabar nėra 2021 metų čempionato dalyvė. Jei tai suveiktų, tai komandos galėtų mums diktuoti savo sąlygas, juk po birželio pasibaigs galutinis terminas“.

Visi tikisi, kad FIA ir „Formulės-1“ vadovybė pasiekė galutinius susitarimus dėl biudžetų ribojimo sąlygų ir pagrindinių Techninio reglamento punktų. Apskirtai, komandos žino, kokia yra galutinė siūlymų redakcija, kurią sukūrė grupė patyrusių ekspertų, užsiėmusi perspektyvinėmis nuostatomis. Ši reglamento versija turi kodinį pavadinimą „Džiuljetta“ ir tai jau dešimtoji tyrimų programos stadija, kuri buvo pradėta 2017 metų kovą.

Pakeitimai susiję su tuo, kad naujosios kartos F-1 mašinos neprarastų prispaudžiamosios jėgos judėdamos bolidų grūstyje; sparnai tuo tarpu mažėtų, bet būtų didinamas tokio elemento kaip mašinos dugnas efektyvumas. Taip pat, pagal paskutinę informaciją, ratų bazės ilgis turėtų būti apribotas ne 3,4 metro, kaip buvo siūloma anksčiau, o 3,55 metro.

Tačiau tikimasi, jog daugiausiai kalbų sulauks toks momentas, kuriam įprastai neskiriama daug dėmesio. „Formulė-1“ stengiasi tapti vis „žalesne“ ir draugiška ekologijai. Ilgalaikėje perspektyvoje – perėjimas prie sintetinių degalų. Skirtingai nuo elektrinių technologijų, tai praktiškai užtikrintų visišką angliavandenilių neutralumą, kadangi gaminant tokį kurą yra panaudojamas beveik toks pats CO2 kiekis, koks yra natūralioje atmosferoje, lygiai toks pats išmetamas į aplinką jam degant.

Net dabar lenktyniniame benzine yra tam tikras procentas biodegalų. Bet problema ta, jog kol kas ši degalų rūšis nėra pagaminama tokiais kiekiais, kad galėtų aprūpinti „Formulės-1“ metinį poreikį, įskaitant bandymus ir darbą stenduose. Todėl 2021 metų Techninio reglamento projekte kol kas įrašyta, kad kalba eina apie 20 proc. biodegalų, kurie bus maišomi su paprastu benzinu.

 Bet tai – 20 proc. svorio proporcijos, o jei kalbėsime apie išskiriamos energijos tankumą, tai šis santykis artės prie 30 proc. Proporciją siūloma palaipsniui didinti iki 2025 metų, kad vėliau išvis būtų atsisakyta F-1 naudoti iškastinio kuro rūšį.

„Jei nieko nesiimsime, tai nieko ir neįvyks. Tik tas, kas dabar pradės nuo 20 proc., kada nors galės pasiekti ir visus 100 proc., - pareiškė vienas inžinierius, kūręs šiuos planus. Degalų gamintojų asociacija visa tai jau palaimino, jiems tai svarbu gerinant jų įvaizdį.

Tokiu būdu, „Formulė-1“ žengia link technologijų, kurios kol kas ignoruojamos didžiosios politikos pasaulyje, tačiau kadangi F-1 pasaulio čempionatas yra pakankamai garsus reiškinys, situacija gali ir pasikeisti. Ir tuomet Europos Komisijai teks aiškintis, todėl ji transporto srityje stumia tik elektromobilių gamybą, užmerkdama akis prie alternatyvias technologijas, kartu stabdydama jų vystymą.