H. Marko: pirmas susitikimas su Maxu paliko įspūdį

„Red Bull“ komanda itin dideles viltis sieja su savo lyderiu Maxu Versstappenu – Austrijoje jaunasis olandas iškovojo pelnytą pergalę ir pakilo į trečią vietą čempionato asmeninėje įskaitoje.

„Red Bull“ koncerno konsultantas automobilių sporto klausimais Helmutas Marko papasakojo, jog pirmosios rimtos kalbos apie Maxo kontraktą prasidėjo tik 2014 metais, kai Verstappenas pradėjo lenktyniauti „Formulėje-3“. Maxo greitis paliko didelį įspūdį daktarui Marko, tačiau dar didesnį įspūdį austrų specialistui paliko pirmasis susitikimas su juo.

„Mes su Maxu turėjome pusantros valandos pokalbį, - sakė Helmutas Marko. – Įprastai tokioms kalboms su jaunaisiais lenktynininkais man pakanka 30 minučių ar panašiai, tačiau su Maxu išėjo ilgas ir turiningas pokalbis. Jis buvo suaugęs žmogus labai jauname kūne. Įprastai net ir vyresni lenktynininkai nebūna tokie brandūs.

Maxas neblogai gaudėsi ne tik automobilių sporte, bet ir kituose svarbiuose dalykuose. Vienas iš jo rėmėjų – stambus prekybos tinklas „Jumbo“, jis žinojo viską apie šią kompanija, net ir ekonominius rodiklius. Tai man paliko stiprų įspūdį. Daugelis lenktynininkų net nežino, kur pavyzdžiui, yra Kroatija.

Prisimenu, kaip paskambinau Josui (Maxo tėvui) ir pasakiau: „Mes turime alternatyvų pasiūlymą – mes imame Maxą į „Formulę-1“. Ragelyje buvo visiška tyla. „Josai, Josai, Josai“. Ir vėl visiška tyla. Jis tuo paprasčiausiai negalėjo patikėti. Po dviejų ar trijų dienų mes susitikome Grace, kur jau aptarėme detales. Pakankamai greitai po to buvo pasirašytas kontraktas“.

Helmutas Marko papasakojo, kad pergalės troškimas ne visuomet padėdavo Maxui, o kartais ir sutrukdydavo: „Jis turi absoliutų siekį pergalei. Jis visuomet nori būti pirmas. Iš pradžių tai buvo problema, kadangi jis atakuodavo kiek įmano, net ir per treniruotes.

Pernai Monake dėl tokio jo požiūrio iškilo problemų, kai jis sudaužė mašiną trečioje treniruotėje ir prarado šansą pergalei. Tačiau jis padarė išvadas iš šių sunkių pamokų. Jis suprato, jog turėjo mašiną, kuri buvo pajėgi nugalėti, bet dėl kvailos klaidos jis prarado viską. Maxas išmoko būti kantriu.

Jis jau moka išklausyti, nors kartais būna labai sunku „prisibelsti“ iki jo. Maxui reikia argumentų ir jie turi būti itin pagrįsti. Jis labai užsispyręs – jei jo galvoje gimsta kokia nors idėja, tai jį labai sunku perkalbėti. Tai gali būti ir stipriąja puse, jei tik idėja būna teisinga.

Jei Maxui pateiksi pagrįstus argumentus, tai jis yra pakankamai stiprus, jog sutiktų: „Taip, aš klydau“. Jis tai pasakys ne iš karto, tačiau galiausiai pripažins savo neteisumą“.