Hockenheimas iš techninės pusės

Iki 2002-ais metais įvykusių pakeitimų Hockenheimas buvo ta trasa, kurioje bolidai pasiekdavo patį didžiausią greitį - prieš Clark posūkį bolido greitis būdavo beveik 360 km/h. Tuo metu tai buvo pati reikliausia trasa varikliams ir dėl techninių gedimų lenktynių patoviai nebaigdavo vos ne pusė lenktynininkų.
Po modifikacijos Hockenheimas sutrumpėjo daugiau nei 2 kilometrais ir tapo per daug neišsiskiriančia trasa iš kitų technikos atžvilgiu. Šiuo metu ilgiausia trasos tiesioji yra 950 metrų ilgio. Ja pilotai pilnai nuspaudę akceleratorių lekia dvylika sekundžių.
Viso rato metu varikliui tenkančios apkrovos nėra labai didelės - tik 55% rato įveikiama pilnai nuspaudus akceleratorių. Tiesa, yra vienas dalykas, kuris ir po modifikacijos nepakito - tai oro sąlygos. Hockenheime visada yra karšta, tad daugiausia problemų liks susiję su variklio aušinimu.
Trasos danga, kurią pernai labai išgyrė buvęs F-1 pilotas ir dabartinis DTM pilotas Jeanas Alesi, yra geros kokybės, tad padangų dilimas nėra greitas. Lenktynių distanciją sudaro 67 ratai, tad manoma, jog dauguma komandų pasirinks įprastą dviejų sustojimų techninio aptarnavimo zonoje taktiką.