Imola iš techninės pusės

San Marino GP kaip ir visada vyks Imolos trasoje. Pateikiame keletą techninių trasos charaktersitikų.
Imola, ypač po 1994-ųjų metų modifikacijos, nėra laikoma labai sudėtinga trasa, tačiau varikliams ji nėra saldainiukas. Nepaisant to, jog ilgiausias laikas ištisai nuspaudus akceleratorių yra antras nuo galo lyginant su kitomis trasomis, net 65 procentus viso rato laiko akceleratorius būna pilnai nuspaustas. O tai vienas aukščiausių rodiklių sezone.
Viena svarbiausių, dažnai laikoma net Imolos sinonimu, trasos charakteristika - yra aukšti trasos kraštai. Kadangi trasoje apstu S-formos posūkių, visus juos įveikiant bolidai tiesiog šokinėja per kraštus. Tad tai yra rimtas pakabos išbandymas, neretai priverčiantis pilotus baigti lenktynes anksčiau laiko.
Enzo ir Dino Ferrari žiedas nėra labai palankus lenkimams, tačiau visi lenkimai nuo to tampa tik ispūdingesniais. Pagrindinės trasos vietos, kur pilotai ryžtasi lenkti varžovą - yra S-formos posūkiai tiesiųjų gale - tai Tamburello ir Traguardo. Paskutiniu metu gana populiari vieta kovojant dėl aukštesnės pozicijos yra tiesiosios pabaiga prieš Rivazza posūkį.
Kaip viskas klostysis šiemet - liko laukti nedaug, tačiau visko gali būti, kad bolidus lekiančius kalvotąja Imola matysime paskutinį kartą.