Interlagos iš techninės pusės

Brazilijoje esanti Interlagos trasa yra viena seniausių šiuo metu "Formulės-1“ lenktynėms rengti naudojamų trasų. Joje keletas sektorių vienas nuo kito labai skiriasi savo konfigūracija, tad neretai sakoma, kad Interlagos - tai kompromisų žiedas.
Variklių atžvilgiu ši trasa nėra labai griežta: beveik 57 procentus viso rato įveikimo akceleratorius būna nuspaustas iki galo, o tai, lyginant su daugeliu kitų trasų, nėra daug. Iš to laiko daugiausia tenka važiuojant labai ilga pagrindine tiesiąja - ja bolidai lekia bent septyniolika sekundžių. Tuo metu variklio sūkiai būna maksimalūs. Kitose trasos vietose variklio apsukos dažnai svyruoja, kadangi vidinė trasos dalis yra vingiuota ir čia apstu įvairaus tipo bei greičio posūkių. Be abejo, variklis turi nebijoti pastovaus apsukų svyravimo.
Anot "Renault“ komandos vyriausio inžinieriaus, vienas svarbiausių faktorių yra aukštis virš jūros lygio, kitaip vadinamas altitude. Interlagos trasa yra 700 metrai virš jūros lygio, o tokiame lygmenyje atmosferos slėgis yra daug mažesnis. Tai įtakoja mažesnį variklių galingumą, nes deguonies kiekis ore yra mažesnis. Būtent elektronika yra naudojama siekiant bent kažkiek kompensuoti šį galios netekimą.
Aerodinaminiu požiūriu tik efektyvus kompromisas sumažina rato įveikimo laiką, kadangi vidinė ir išorinė trasos dalys skiriasi kaip diena nuo nakties. Gerai susireguliavus bolidą vienai daliai, galima prarasti labai daug laiko kitoje dalyje, tuo labiau, kad tiek greitų tiesiųjų gale, tiek lėtoje vidinėje dalyje yra pakankamai vietos lenkimams. Tuo paaiškinamas pilotų siekis susireguliuoti bolidą, kad šis būtų greitas visoje trasoje.