J. Allisonas: aš apskritai nedalyvauju kuriant bolidą

Tie, kas žiūrėjo Azerbaidžano GP lenktynes, prisimena, jog lemiamu momentu jose buvo lenktynių startas ir jų pirmasis posūkis, kai du „Mercedes“ pilotai principingai kovojo dėl lyderystės. Šios dvikovos nugalėtoju buvo Valtteri Bottas – vėliau būtent jis užlipo ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio. O Barselonoje buvo atvirkščiai.

„Mercedes“ komandos technikos direktorius Jamesas Allisonas yra linkęs pripažinti, kad tame epizode jam teko pasinervinti: „Be abejo, aš nervinuosi, kai jie ginčijasi dėl pozicijų trasoje, nes kai mašinos būna labai arti viena kitos, tu jaudiniesi, kad kuris nors neapsiskaičuotų vertindamas situaciją, nes tai gali privesti prie kontakto su jo neigiamomis pasekmėmis.

Kartu mes žinome, jog vien iš labiausiai vertinamų komandos pasiekimų pastaraisiais metais buvo ekipos pilotų tarpusavio santykiai. Jie tai supranta, mes – irgi ir visiems norėtųsi, kad taip liktų ir toliau.

Suprantame mes ir tai, jog atmosfera komandos viduje – reikalas trapus, todėl visiems norisi tai išsaugoti, tarp jų  - ir pilotams, kadangi jie žino, kad tokie santykiai yra į naudą visam kolektyvui“.

Atsakydamas į klausimą, kiek jis asmeniškai prisideda prie bolido važiuoklės kūrimo proceso ir ar tenka jam pačiam kurti kokius nors brėžinius, J. Allisonas pripažino: „Aš niekuo panašaus neužsiimu. Beje, man visuomet būna  nepatogu, kai žmonės, svarstydami apie „Mercedes“ komandos reikalus, sako: „Tai yra Jameso Allisono mašina“.

Esmė tame, kad „Formulėje-1“ vieno žmogaus asmenybės reikšmė nėra didelė. Kaip jau sakiau, aš apskritai neužsiimu naujos mašinos kūrimu. Ir nors ekipoje turiu tam tikrą vaidmenį, kalbėti apie kokio nors vieno žmogaus lemiamą vaidmenį būtų nonsensas.

Du trečdaliai mano darbo laiko prabėga įvairiausio pobūdžio pasitarimuose ir kai kuriuose iš jų mes aptarinėjame strateginius klausimus, susijusius su būsimosiomis lenktynėmis ar būsimu sezonu. Suprantama, kad mano nuomonės ten įsiklausoma. Bet aš turiu tik vieną balsą, o patyrusių inžinierių mes turime labai daug. Ir tik tada, kai atsiduriame neišsprendžiamoje situacijoje, aš imuosi atsakomybės ir sakau: „Mes darysime štai taip“.

Laimei, tokioje patyrusioje ir itin aukštos kvalifikacijos komandoje kaip „Mercedes“ daugeliu atvejų sprendimai ateina tarsi patys ir mūsų užduotis yra tik ta, kad kolektyvas tęstų efektyvų darbą“.

Jamesas Allisonas „Formulėje-1“ dirba jau bemaž 30 metų ir dabar jis užima vadovaujantį postą pasaulio čempionų ekipoje, kurioje dirba daugiau kaip tūkstantis žmonių. O 1993 metais jis buvo vieninteliu aerodinamikos specialistu nedidelėje „Larrousse“ komandoje, kurioje visas techninis personalas sudarė 15 žmonių.

„Larrousse“ buvo sudaryta iš dviejų dalių – iš lenktynių brigados ir konstruktorių skyriaus, - prisimena Allisonas. – Lenktynių brigada buvo prancūziška, kadangi komanda priklausė Gerardui Larrousse, o bolido kūrimui ir gamybai jis buvo pasamdęs mažą inžinerinę kompaniją, kuri bazavosi Anglijoje, Bisteryje. Tiksliai neprisimenu, kiek ten mūsų buvo, bet gal žmonių penkiolika.

Visas aerodinamikos skyrius buvo sudarytas iš manęs ir dviejų modeliuotojų. Supranta, kad tai, kas pas mus išeidavo, būdavo siaubinga – nieko geresnio būti ir negalėjo, kai projektu užsiėmė tiek mažai žmonių. Kita vertus, stebėtina, jog mums pavyko sukonstruoti mašiną, kuri kartais net pasiekdavo finišą. Ir mes net uždirbdavome taškus, nors jie tuomet būdavo skiriami tik už pirmas šešias vietas.

Nors mūsų buvo mažai, energijos mes turėjome pakankamai. Man tada sukako 25 metai ir aš užsiėmiau savo svajonių darbu. Tai buvo šaunu“.