Kaip reikėtų keisti „Formulės-1“ taisykles?

Teisėjavimo „Formulėje-1“ tema – viena iš svarbiausių šiuo metu ir retas sezonas būna be nuomonių skirtumų dėl vienų ar kitų teisėjų sprendimų, bet 2021-ieji užėmė ypatingą vietą. Įvairaus pobūdžio prieštaravimų ir ginčų šiemet būta gana daug: nuolat buvo svarstomas tiek taisyklių traktavimas, tiek ir taisyklių taikymo būdai.

Nevienareikšmiška finalinių lenktynių Abu Dabyje pabaiga sukėlė tikrą skandalą ir kad įvykiai neturėtų neigiamos tąsos, FIA turėjo pažadėti detaliai išanalizuoti viską, kas tada įvyko. Labai tikėtina, kad tai prives prie tam tikros taisyklių korekcijos, tačiau „The Race“ ekspertai nutarė nelaukti FIA tyrimo ir pasiūlė, kaip reikėtų keisti ginčytinas taisykles.

Restarto procedūra po saugos automobilio

Restartas Abu Dabyje buvo duotas paskutiniame rate, kurio metu Maxas Verstappenas aplenkė Lewisą Hamiltoną ir tapo pasaulio čempionu. „Mercedes“ bandė užprotestuoti finalinių lenktynių rezultatus, tačiau vėliau nusprendė neteikti apeliacijos.

Pagrindinė pretenzija buvo ta, kad lenktynių direktorius prieš restartą leido tik penkiems automobiliams iš aštuonių, kurie buvo atsilikę ratu, aplenkti saugos automobilį.

Sportinio reglamento 48.12 punkte kalbama: „Bet kurios mašinos, kurias varžybų lyderis aplenkė ratu, turi aplenkti saugos automobilį... Kai paskutinė iš ratu atsiliekančių mašinų aplenks lyderį, saugos automobilis sugrįš į boksus kitame rate.

Verta pažymėti, kad žodis „bet kurios“ nėra žodžio „visos“ analogas, vadinasi, dėl taisyklės traktavimo galima ginčytis.

Be to, FIA mano, kad Sportinio reglamento 48.13 punktas nederinamas su ankstesniu punktu ir Abu Dabio etapo teisėjų sprendimu, kuriame pasakyta maždaug taip: „Nors 48.12 punktas gal būt buvo panaudotas ne pilna apimtimi dėl saugos automobilio sugrįžimo į boksus momento kito rato pabaigoje, punktas 48.13 yra viršesnis ir kai atsiranda pranešimas: „Saugos automobilis traukiasi šiame rate“, saugos automobilis privalo palikti trasą būtent šio rato pabaigoje“.

Norint išvengti panašių situacijų pasikartojimo ateityje, taisyklėse turi atsirasti patikslinimas: ar visos mašinos, atsiliekančios ratu, privalo aplenkti saugos automobilį, ar lenktynių direktorius turi teisę spręsti, kiek mašinų tai gali padaryti.

Kai dėl restarto momento, tai jei FIA nori taisykles traktuoti kuo plačiau ir duoti restartą tame pačiame rate, kuriame ratu atsiliekantys gauna instrukciją aplenkti saugos automobilį, tai punktas, kuriame kalbama apie tai, kad jis sugrįžta į boksus kitame rate, turi būti visai pašalintas iš taisyklių.

Trasos ribos

Prieštaravimai, susiję su šia problema, prasidėjo jau pirmajame sezono etape Bahreine, kur taisyklės, susijusios su trasos ribų paisymu, savaitgalio metu keletą kartų buvo keičiamos.

Esminis reglamento punktas, tam skirtas, kalba: „Yra laikoma, kad lenktynininkas išvažiavo už trasos ribų, jei jokia mašinos dalis trasos ribose nepasilieka. Abejonių išsklaidymui, bet kokios baltos linijos, nubrėžiančios trasos kraštus, yra laikomos trasos dalimi, tuo tarpu kelkraščiai – ne“.

Iš esmės toks traktavimas prieštaravimų neturi. Problema ta, jog tai taikoma ne visada: kartais trasos riba yra laikomas kelkraštis, o kartais – išlėkimo zonos pradžia. Bet būna, kad savaitgalio metu taisyklės yra keičiamos.

Žodžiu, ši taisyklė galėtų likti tokia, kokia ji yra, bet ją taikyti reikia nuosekliai.

Eilės trasoje kvalifikacijos metu

Tokių pavyzdžių buvo daug, bet Abu Dabyje pirmosios kvalifikacijos dalies pabaigoje viskas pavirto į farsą, kai dauguma mašinų važiavo labai lėtai, trukdydamos viena kitai ir dėl šio incidento buvo nenubausti, nors sezono eigoje už panašius dalykus būdavo baudžiama.

Taisyklėse aiškiai pasakyta, kas yra pretekstas sankcijoms taikyti. Nubaustas turi būti „kiekvienas pilotas, dalyvaujantis bet kurioje treniruotėje ir kvalifikacijoje, kuris be būtinybės sustoja trasoje ar sudaro kliūtį kitam lenktynininkui“.

Be to, kai kuriuose etapuose lenktynių direktorius bendru pranešimu informuoja apie papildomas instrukcijas ir taisyklių patikslinimus.

Iš tikrųjų, pakaktų labiau nuosekliai taikyti esamas taisykles, o taip pat įvesti maksimalų laiko limitą įveikti kiekvieną sektorių, o ne ratą apskritai.

Kas kam turi nusileisti

Sezono eigoje mes ne kartą buvome kietos kovos tarp dviejų pretendentų į titulą liudininkais ir ne kartą teisėjams teko aiškintis, kas buvo teisus itin aštriais momentais, o kas nusipelnė baudos.

Taisyklių traktavimas yra kiek išplaukęs – matyt, tai buvo padaryta specialiai. Jei dvi mašinos, artėjančios link posūkio, susilygina viena su kita – iš dalies ar visiškai – lyderis turi palikti vietos trasoje mažiausiai per bolido korpuso plotį iš tos pusės, kurioje yra varžovas.

Paprasčiau kalbant, lyderis negali išstumti varžovo iš trasos. Jei mašinos susilygina, persekiotojas įgauna tas pačias teises.

Yra ir nerašyta taisyklė, kuria vadovaujasi teisėjai: nusileisti turi to bolido lenktynininkas, kuri yra išorinėje trajektorijoje, net jei varžovo mašina, kuri yra vidinėje trajektorijoje, susilygina tik iš dalies, t. y. net jei mašina, užimanti išorinę trajektoriją, yra vis dar priekyje.

Teisėjai nesiorientavo į tai, kai priėmė sprendimus Silverstoune ir Monzoje: abiem atvejais nubaustas buvo tas sportininkas, kuris buvo vidinėje trajektorijoje (Hamiltonas Silverstoune ir Verstappenas Monzoje).

Reikia laikytis taisyklių nuostatos, kuri sako, kad lenktynininkas privalo palikti varžovui vietos trasoje per mašinos korpuso plotį. Tai aiškus ir tikslus orientyras.

Jei incidentas įvyksta vėlyvoje posūkio įveikimo fazėje, neverta apskritai ieškoti kaltų. Tai paprasčiausias lenktyninis incidentas, tai vis dėlto yra lenktynės ir niekas neprivalo praleisti varžovo į priekį.

Pranašumas, įgautas už trasos ribų

Apie tai taip pat reikia kalbėti dėl daugybės incidentų tarp Verstappeno ir Hamiltono, pats naujausias irgi buvo Abu Dabyje.

Taisyklėse sakoma, kad be tokia pozicija, atkovota išvažiuojant už trasos ribų – ar dėl lenkimo, ar dėl greičio pranašumo, gauto išvažiuojant už trasos ribų, privalo būti sugrąžinta.

Vėl gi, su šiai taisykle yra viskas gerai, jei kalbėsime apie situaciją su lenkimu. Bet kur kas nuodugniau tenka aiškintis situacijas, kai lenktynininkas, esantis vidinėje trajektorijoje, privalo varžovą praleisti ir tai gali padaryti tik išvažiuodamas iš trasos ribų, kaip tai buvo su Verstappenu Brazilijoje. Tada poziciją reikia sugrąžinti.

Jei lenktynininkas, užimantis vidinę trajektoriją, važiuoja priekyje ir panaudoja visą trasos plotį išvažiuodamas iš posūkio (kaip padarė tas pats Verstappenas 6 posūkyje Abu Dabyje) ir priverčia varžovą palikti trasos ribas, nes šis nori išvengti susidūrimo, tai reikėtų laikyti legaliu manevru.

Sportininkas, kuris yra išorinėje trajektorijoje, turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, ar verta priversti varžovą nusileisti. Bet jei viskas užsibaigia susidūrimu, tai kaltinti to, kuris buvo vidinėje trajektorijoje, negalima.

Ir atskirai reikia uždrausti štai ką: pozicijos sugrąžinimas toje trasos dalyje, kurioje lenkiamas sportininkas atsiduria nepalankioje padėtyje – pavyzdžiui, prieš pat DRS zoną.