Kaip reikėtų ruošti naujas „Formulės-1“ žvaigždes

Buvęs „Formulės-1“ bolidų konstruktorius, dabar – leidinio „The Race“ ekspertas Gary Andersonas pasiūlė gana įdomų, nors ir ginčytiną būdą, kuris leistų jauniems ir perspektyviems lenktynininkams gauti daugiau patirties „Formulėje-1“, o komandoms – ruošti būsimas žvaigždes ir formuoti būsimųjų kadrų rezervą.

Šansų patekti į „Formulę-1“ visada būdavo ne tiek daug, o mūsų laikais tai tapo dar sudėtingiau – jaunam lenktynininkui praktiškai neliko jokių šansų sėstis prie F-1 bolido vairo, jei jie neparodo vos ne stebuklingų rezultatų kitose serijose.

Paimkime, pavyzdžiui, Oscarą Piastri: jis laimėj Europos „Formulės Renault“ taurę, po to titulus „Formulėje-3“ ir „Formulėje-2“, tačiau iki šiol sėdi ant atsarginių suolelio „Alpine“ garaže. Šiais metais jis turės galimybę kelis kartus sudalyvauti penktadienio treniruotėse, padirbėti bandymuose su senu „Alpine“ bolidu ir dirbti su simuliatoriumi.

Bet jei jūs nedalyvaujate lenktynėse, nekovojate artimoje kovoje su varžovais trasose, tai labai greitai galite prarasti vadinamąjį „žudiko instinktą“, kuris yra būtinas norint laimėti lenktynes ir čempionatus. Jauniems sportininkams reikia kuo daugiau dirbti prie realaus automobilio vairo ir idealiu atveju dalyvauti GP lenktynėse.

Bet „Formulėje-1“ jau seniai nėra tokių sąlygų, nors komandos turėtų būti tuo suinteresuotos. Mums visą laiką kalba, kad pasaulio čempionate dalyvauja 20 pačių geriausių pilotų, nors iš tiesų taip nėra. Pusė iš jų – tikrai aukštos klasės talentai, tačiau kitiems galima užduoti daug klausimų.

Mat jaunieji lenktynininkai – tai būsimosios žvaigždės, todėl labai svarbu, kad patys perspektyviausi iš jų gautų savo šansą. Ir toks būdas yra.

Pastaraisiais metais „Formulė-1“ nori rengti kuo daugiau etapų ir pilotai nelabai patenkinti tuo, kad jų darbo apimtys nuolat didėja. O jeigu nustatyti taisyklę, kuri numatytų, kad vienas sportininkas per sezoną galėtų važiuoti ne daugiau kaip 20 GP etapų? Išeitų, kad kiekvienas turėt praleisti po tris varžybas ir ta pati taisyklė reikalautų, kad likusiose lenktynėse juos pakeistų jaunieji pilotai.

Pasirinkti tokius etapus reikėtų dar prieš sezono pradžią, o informacija apie tai turėtų būti saugoma užantspauduotuose vokuose iki pirmųjų lenktynių. Bet reikėtų laikytis ir dar vienos sąlygos: abu pagrindinės sudėties pilotai negalėtų praleisti etapų vienu metu. Tai leistų neutralizuoti prieštaravimą, kad dauguma sirgalių trasose nori matyti tik lenktynių įžymybes. Blogiausiu atveju mažiausiai pusė starto lauko būtų sudaryta iš reguliariai lenktyniaujančių sportininkų, bet tokia tikimybė irgi nėra didelė.

Tada tokie pilotai kaip Oscaras Piastri, turėtų galimybę gauti kur kas daugiau patirties. Jei galiotų tokia taisyklė, tai jis šiais metais net šešis kartus galėtų dalyvauti GP etapuose – tris kartus pakeisti Fernando Alonso ir dar tris – Estebaną Oconą. Ir tada jam būtų daug lengviau pretenduoti į pagrindinio piloto vietą „Alpine“ ar kurioje nors kitoje komandoje.

Būtų ir dar vienas pliusas: tai neleistų pagrindinės sudėties pilotams per daug atsipalaiduoti. Be to, jaunieji lenktynininkai būtų svarbūs kovoje dėl Konstruktorių taurės, nes iki 13 proc. komandinių taškų galėtų uždirbti būtent jie ir todėl komandos būtų suinteresuotos pasikviesti pačius geriausius jaunuolius.

Taip pat būtų galima šiems jauniems pilotams numatyti papildomas bandymų dienas sezono bėgyje, kurių išlaidos nepatektų į komandų biudžetų apribojimų limitą. Pakaktų vos kelių tokių dieną ir tai duotų milžinišką naudą ir padėtų tokiems sportininkams geriau pasirengti GP etapams.

Beje, suprantama, kad panašios idėjos būtų sutiktos priešiškai komandų ir pasaulio čempionato organizatorių, nes į startą stotų ne visos F-1 žvaigždės. Tačiau kartu niekas neneigia problemos, kad jaunieji pilotai turi per mažai praktinių pasirengimo lenktynėms galimybių, kurios pranyko po 2009 metų, kai bandymai buvo drastiškai sutrumpinti.

„Formulėje-1“ atėjo metais imtis ryžtingų žingsnių, kurie leistų kitai lenktynininkų kartai geriau pasiruošti ir parodyti, ko jie yra verti lyginant su dabartinėmis žvaigždėmis – Charlesu Leclercu, Maxu Verstappenu, Lando Norrisu, George'u Russellu ir kitais.