L. Hamiltonas: kiekvieną kartą gerinti rezultatus tampa vis sunkiau

Lewisas Hamiltonas jau ne kartą komentavo iškovotą septintą pasaulio čempiono titulą ir naujo kontrakto perspektyvas. Naujame interviu „Auto Motor und Sport“ pasakojo apie užkulisinį darbą, kuris „Mercedes“ pavertė nenugalima komanda.

• Kaip galima pagerinti tai, kas jau ir taip padaryta beveik idealiai?
• Aš negaliu prisiminti kiekvieno savo sezono „Formulėje-1“, bet 2020 m. aš vidutiniškai pasirodžiau savo lygyje kaip ir anksčiau. Iš vienos pusės, tai natūralus procesas, kai beveik viską pavyksta padaryti idealiai. Skirtumas nuo ankstesnių metų yra tas, kad koronaviruso pandemijos pasekmės davė mums daugiau laiko pagalvoti apie savo klaidas. Pernai pakankamai stipriai pasirodžiau lenktynėse, bet nebuvau stiprus kvalifikacijose. Prieš šį sezoną galvojau apie tai, kaip pašalinti silpnybes neprarandant savo stipriųjų pusių. Man pavyko pasitempti ne tik kvalifikacijose, bet ir lenktynėse, tai tapo man savotišku netikėtumu.
• Ką jūs pakeitėte?
• Pas mus tos pačios padangos kaip ir 2019 m, aš išmokau su jomis dirbti dar geriau. Dabar geriau suprantu techninę reikalo pusę ir žinau, kaip reikia reguliuoti bolidą. Iki kvalifikacijos ne visuomet pavyksta išbandyti visus reguliavimo būdus, todėl tenka greičiau priiminėti sprendimus. Mes pradėjome dirbti dar efektyviau ir tai susiję su geresniu sąveikavimu su inžinieriais.
• Kur galėsite dar pasitempti 2021 metais?
• Kiekvienais metais gerėti tampa vis sunkiau ir sunkiau, kadangi kur kas paprasčiau prarasti pozicijas. Kiekvienas sportininkas kažkada pasiekia taško, kai daugiau padaryti neįmanoma, išskyrus tai, kad jis palaiko savo sportinę formą optimalioje būklėje. Aš nestoviu vietoje ir žinau, ką reikia daryti, kad fizinė forma neprastėtų. Tai gali padėti pasirodyti varžybose dar geriau.
• Esate meistras dirbant su padangomis. Ar ši patirtis atėjo natūraliu būdu, ar kuriuo nors momentu atėjo „prašviesėjimas“ ir supratote, ką konkrečiai reikia daryti?
• Dar nuo dalyvavimo GP2 žinojau, kaip svarbu mokėti dirbti su padangomis. Mano pilotavimo stiliuje nuo tų laikų iš principo niekas nepasikeitė. Mokėjimas saugoti padangas yra mažai sietinas su pilotavimo stiliumi, daugiau tai priklauso nuo to, ką dirba komanda. Kai aš lenktyniavau „McLaren“, tai visada spaudžiau komandą, sakiau, koks padangų slėgis turėtų būti, bet jie manęs neklausė. Aš norėjau, kad „Mercedes“ būtų kitaip. Bendradarbiavimo pradžioje tarp mūsų vykdavo kova, kadangi mes bandydavome skirtingus dalykus. Galima sukurti greitą automobilį, parinkti pačius tinkamiausius nustatymus, bet didžiausią įtaką rezultatui dažniausia turi padangos ir gebėjimas maksimaliai parodyti jų galimybes viename rate ir ilgoje distancijoje. Tam įtakos turi tokie veiksniai kaip mechaniniai nustatymai ir aerodinaminis balansas. Aš spaudžiau „Mercedes“, kad aerodinaminis balansas būtų toks, kokio noriu aš. Nuo 2014 metų mes jį keitėme į tą pusę, kokios norėjau aš. Inžinieriai atlieka simuliacijas, kurios leidžia apspręsti, koks turi būti bolido balansas, bet simuliacijos nesugeba padaryti to, ką sugeba lenktynininkas. Aš jaučiu mašiną. Aš taip pat daug išmokau, pasakodamas komandai savo pageidavimus, o taip pat dėl kūrybiško požiūrio. Viskas susiveda į kompromisų paiešką ir kai pavyksta pasiekti gero rezultato, tai tampa jūsų argumentu. Gali pasakyti komandai: „Padarykime taip“. Nors tai kartais skamba beprotiškai. Toks mano požiūris padėjo komandai tapti geresne.
• Ar dirbant su inžinieriais galima atskirti paprastą lenktynininką nuo gero lenktynininko?
• Jauni pilotai ne visada supranta, kaip Michaeliui Schumacheriui pavyko padaryti „Ferrari“ tokia sėkminga komanda ar man padaryti sėkminga „Mercedes“. Pusė sirgalių galvoja, kad man paprasčiausiai pavyko atsisėsti prie greito bolido vairo, Šiandien galiu įvertinti tai, ką tada padarė Michaelis. Jūs turite vairuoti, kuria kryptimi kreipti grupę protingų, ryžtingų ir kūrybiškų specialistų. Tik tai atves prie situacijos, kai bolidas bus harmoningai suderintas su pilotu.
• Ar tai – standartinis požiūris, kuris leidžia nuolat progresuoti?
• Kiekvieną savaitę aš susitinku su komanda ir aptariu situaciją. Mano prašymu, žmonių skaičius, kurie bendrauja su manimi, buvo padidintas. Aš visada žinau, kuria kryptimi reikia tobulinti bolidą. Anksčiau būta atvejų, kai aerodinamikos specialistai pasakodavo man, kokias problemas jie nori išspręsti ir kokios bus tolesnės mašinos vystymo kryptys. Man visada svarbus gyvas pokalbis, kadangi aš nenoriu iš antrų rankų girdėti apie tai, kas yra daroma aerodinamikos departamente. Be tiesioginių pokalbių dingtų dalis labai svarbios informacijos. Metų pabaigoje, prieš pradedant kalbėti apie silpnus mašinos taškus, sakiau vaikinams, kad jie gerai dirba, tik po to mes pradedame tartis, kiek dažnai mes turime susitikti. Vėliau mes aptariame kontrolinių klausimų sąrašą ir aš sakau, kuris klausimas nėra toks svarbus arba atvirkščiai – tai reikia įrašyti į prioritetų sąrašą.
• Kas buvo pagerinta dabartiniame bolide lyginant su 2019 m. atsižvelgiant į jūsų kritiką.
• Inžinieriai dažniausiai galvoja, kad supranta daugiau už kitus. Kai kurie net nemėgsta klausyti pilotų – bent jau taip būdavo „McLaren“. „Mercedes“ yra visai kitaip. Aš neateinu pas inžinierius ir nesakau: „Padarykite taip ir taip“. Aš sakau: „Čia kažkas ne taip, mes galime padaryti geriau“. Po kurio laiko jie sugrįžta pas mane ir sako: „Kaip dėl to, kad tai padarytumėm taip?“ Tokiu būdu mes dirbame kartu ir judame į priekį žingsnis po žingsnio. Pavyzdys. Mūsų bolidas yra pats ilgiausias. Bet juokingiausia yra tai, kad nė viena komanda nenukopijavo mūsų sprendimo, nors mes laimime daugiausiai lenktynių. Varžovai yra tiek susižavėję savo koncepcijomis, kad jie nesugeba dairytis į šonus. Toks didelis ilgis leidžia mums generuoti didesnę prispaudžiamąją jėgą, tačiau tai daro mašiną mažiau manevringa. Pernai mūsų bolidas buvo labai pajėgus greituose ir vidutiniuose posūkiuose, bet ne lėtuose. Per žiemos bandymus matėme analogišką tendenciją. Aš reikalavau, kad mes kitaip reguliuotumėm mašiną. Nenoriu leistis į smulkmenas, bet mums pavyko pagerėti šioje srityje ir dabar mes neturime šios problemos.
• Ar priekinė bolido dalis yra valdoma dar geriau?
• Man visada patikdavo automobiliai, kurie itin aštriai reaguoja į judesius vairu. Tačiau šiuolaikinės padangos turi tam tikrų ribojimų – jei padarysi vairą labai jautriu, tai padangos greitai perkais. Išeitų, reikia ieškoti pusiausvyros, kad neperkaitinti padangų ir kartu pagerinti valdomumą – tai savotiškos supynės. Pernai galinė bolido dalis pasirodė puikiai, tačiau automobilis buvo linkęs į nepakankamą pasukamumą. Šiais metais mes dar padirbėjome ties aerodinaminiu balansu, o tai davė mums daugiau laisvės mechaniniuose nustatymuose reguliuojant mašinos priekį. Automobilis dabar geriau važiuoja lėtuose posūkiuose prie kur kas aštresnio posūkio kampo dirbant vairu.