M. Brundle'as atsako M. Verstappenui: energijos taupymas – ne naujiena F-1 (30)

Buvęs „Formulės 1“ lenktynininkas ir komentatorius Martinas Brundle’as pareiškė, kad degalų ir energijos taupymas – vadinamasis „lift-and-coast“ – šioje sporto šakoje nėra naujovė. Jo komentaras pasirodė netrukus po to, kai Maxas Verstappenas sukritikavo 2026 metų techninį reglamentą ir pareiškė, jog dabartinis bolidų valdymas „nebėra labai panašus į F-1“.

Nuo šio sezono „Formulėje 1“ įsigaliojo iš esmės atnaujintos taisyklės: naudojami visiškai nauji bolidai su aktyvia aerodinamika, o jėgainės veikia su tvariais degalais, energiją paskirstant santykiu 50/50 tarp vidaus degimo variklio ir elektros galios. Tai reiškia, kad energijos valdymas tapo svarbesnis nei bet kada anksčiau.

Keturiskart čempionas M. Verstappenas po bandymų Bahreine neslėpė nusivylimo. „Tinkamas žodis būtų – valdymas. Vairuoti, tiesą sakant, nėra labai smagu. Pojūtis nėra labai F-1 tipo. Tai šiek tiek primena „Formulę E“ su steroidais“, – kalbėjo olandas.

Jis pridūrė, kad kaip vairuotojui jam labiausiai patinka važiuoti maksimaliai, tačiau dabar to padaryti neįmanoma. „Šiuo metu negali važiuoti visu pajėgumu“, – teigė M. Verstappenas ir užsiminė, jog pramogų ieško ir už „Formulės 1“ ribų.

Energijos taupymas jau kelia klausimų ir dėl kvalifikacijos formato. Tai, kas anksčiau buvo vienas maksimalus ratas pilnu greičiu, dabar gali reikalauti atleisti akceleratorių net tiesiosiose. Dabartinis pasaulio čempionas Lando Norrisas paaiškino, kad dėl baterijos įkrovos ribojimų paskutiniame posūkyje ne visada galima spausti akseleratorių iki galo, o kirtus finišo liniją tenka iškart taupyti energiją.

Vis dėlto M. Brundle’as priminė, kad energijos ir technikos tausojimas visada buvo „Formulės 1“ dalis. „Mes taikėme „lift-and-coast“ dar bauginančiais 8-ojo dešimtmečio turbomotorų laikais. O ištvermės lenktynėse, tokiose kaip Le Mane, tai buvo beveik nuolatinė praktika“, – teigė devynis kartus ant podiumo lipęs britas.

Anot jo, skirtingais laikotarpiais čempionams tekdavo valdyti ir saugoti variklius, padangas, stabdžius, sankabą, pavarų dėžę, pakabą, pusašius bei degalų kiekį, o dabar – ir baterijos įkrovą. „Tai dalis iššūkio. Geriausieji tiesiog sugeba geriau nei kiti suderinti šiuos dalykus ir išlaikyti pergalingą tempą“, – sakė M. Brundle’as.

Tiesa, paklaustas, ar jo laikais kvalifikacijoje taip pat reikėdavo taupyti, jis patikslino, kad situacija buvo kitokia. „Kvalifikaciniame rate mes specialiai netaikėme „lift-and-coast“. Tačiau kai rato pradžioje turėdavome apie 1300 AG, dėl kaistančių turbinų ir variklių jo pabaigoje galėdavo likti maždaug 400 AG mažiau. O kvalifikacinės padangos atlaikydavo tik pusę to rato“, – aiškino britas.

Būtent tame laikotarpyje iškilo vienas geriausių kvalifikacijos meistrų istorijoje – Ayrtonas Senna. Pasak M. Brundle’o, brazilas geriausiai suvaldydavo milžinišką galios svyravimą bolide, kuris „iš prigimties norėjo sudužti ir galėjo skaudžiai sužeisti“. „Jis buvo mano tipo čempionas“, – pridūrė M. Brundle’as.