M. Hughesas abejoja, kad sprinto lenktynės pasitesins

Britų lenktynių žurnalistas Markas Hughesas susumąstė ties tuo, kas mūsų laukia Silverstoune, kur startuos eksperimentas, pavadintas „sprinto lenktynėmis“. Kaip praeis šios varžybos ir ar jos pateisins organizatorių lūkesčius?

Kitą šeštadienį Silverstoune įvyks vadinamasis „sprintas“ - lenktynės iš 17 ratų be privalomų sustojimų boksuose, kurių rezultatai nulems starto vietas per Didžiosios Britanijos GP lenktynes sekmadienį.

Sprinto starto pozicijos bus suformuotos po penktadienį vakare įvyksiančios kvalifikacijos, kuri bus rengiama vietoje antros treniruotės. Ši nauja idėja šiemet bus išbandyta tris kartus, dar sprintas vyks Monzoje bei Interlagose.

Kadangi sustojimų boksuose nebus, nereikės ir ypatingos lenktynių taktikos, o idealiu atveju „Formulės-1“ vadovybė nori pamatyti nors labai trumpas, bet kupinas įvykių varžybas, kurios turėtų tapti prologu pagrindinėms lenktynėms sekmadienį. Neatmestina, kad taip ir bus, bet kartu reikia ir suabejoti tuo.

Pavyzdžiui, Lewisas Hamiltonas nemano, kas sprinto scenarijus bus būtent toks. Lenktynininkai įdėmiai pasvers visas rizikas, nes bet koks lenkimas, iš vienos pusės, leis pakilti vienu laipteliu aukščiau rezultatų lentelėje, iš kitos pusės – nesėkmės atveju galite atsidurti tarp pačių paskutinių. Todėl favoritai neabejotinai laikysis labai konservatyvios taktikos ir labiau rizikuos tik tiek, kuriems nėra ko prarasti.

Ir nors lenktynėse bus važiuojama tik 17 ratų, neverta laukti, kad visi sportininkai važiuos šiuos ratus tik atakuojančioje manieroje maksimaliai įmanomu greičiu. Vien todėl, jog dažniausiai tai būna ne pats greičiausias būdas pasiekti finišą.

Realiai reikės surasti kompromisą tarp priimtino lenktynių tempo ir būtinumo išsaugoti padangas nuo perkaitimo. Inžinieriai trasoje ir bazėje instruktuos savo sportininkus lygiai taip pat, kaip tai daro GP metu ir įdėmiai stebės telemetriją. Faktiškai jiems tai bus įprastų lenktynių pirmoji atkarpa.

Gal būtent į šiuos momentus idėjos šalininkai neatkreipė dėmesio? Jei jie ruošiasis surengti sprintą be sustojimų, kur pagrindinis akcentas turi būti skirtas būtent lenktynininko darbui, gal būt verta uždrausti naudoti telemetrijos duomenis, o kartu ir radijo ryšį? Ir tegul sportininkas pats savarankiškai sprendžia visus uždavinius.

Dabar lenktynininkai turės visą informaciją, kuri matoma ekrane ant jo bolido vairo, o tai leidžia kontroliuoti padangų būklę ir įvertinti agresyvumo laipsnį. Taip pat kiekvienas sportininkas jaučia, kaip veikia stabdžiai ir sugeba adaptuotis prie skirtingų sąlygų. O tas pilotas, kuris sugebės geriau susiorientuoti konkrečioje situacijoje, arčiau finišo gaus greičio pranašumą ir prieš pabaigą galės ką nors aplenkti.

Sirgaliams visai neįdomu stebėti radijo ryšio pokalbius tarp lenktynininko ir jo inžinieriaus, kai pastarieji instruktuoja pilotus, ką ir kaip jiems reikia daryti. Idealiu atveju sportininkas turėtų turėti veiksmų laisvę. Bent jau taip būdavo anksčiau.

Tikėsimės, kad visi sportininkai sprintą palaikys kaip pagrindinių lenkynių pirmąją atkarpą ir čia parodys savo kovotojų instinktus. Gal toks pavyzdys ir bus užkrečiamas? Bet sutikite, būtų kur kas geriau, jei komandų inžinieriai prarastų sportininkų kontrolę bent 17-kai ratų.