M. Hughesas įvertino šešis L. Hamiltono čempiono titulus

Garsus britų „Formulės-1“ žurnalistas Markas Hughesas svarsto apie tai, kas leido Lewisui Hamiltonui tapti geriausiu hibridinės eros lenktynininku ir pasiekti tokių įspūdingų rezultatų...

Lewisas Hamiltonas iškovojo savo šeštąjį titulą po 11 metų po savo pirmo titulo ir tai tapo pačiu ilgiausiu periodu sporto istorijoje, kai vienam ir tam pačiam sportininkui pavyksta dominuoti F-1 pasaulio čempionato trasose.

Statistika kalba pati už save ir tampa vis labiau ryškesnė, jei viską vertinsime dviejų Hamiltono karjeros etapų kontekste: nuo 2007-tųjų iki 2012 metų jis lenktyniavo už „McLaren“, o nuo 2013-tųjų jo komanda tapo „Mercedes“.

Per šešis sezonus „McLaren“ jis laimėjo tik vieną titulą, likusieji penki buvo iškovoti vairuojant mašiną, sukonstruotą Braklyje. Nekelia jokių abejonių tai, kad pagrindiniu faktoriumi, leidusiu pasiekti tokių įspūdingų rezultatų, tapo „Mercedes“ technologinis pranašumas hibridinėje eroje.

Palyginimui:  kai Hamiltonas pasirodė „McLaren“, tai iš pradžių (2007 ir 2008 m) ši komanda buvo gana konkurencinga, o po to (2009 m.) kiek apleido pozicijas, po to – vėl pasitempė, bet vis tiek nusileido „Red Bull“ (nuo 2010 iki 2012 metų).

Bet net tais laikais Lewisą dažnai vadindavo „pačiu greičiausiu „Formulės-1“ lenktynininku“, net jei kai kurie ekspertai ir nelaikė jo „besąlygiškai“ greičiausiu. Mat buvo ir tokių specialistų, kurie labiausiai visapusiškai pasiruošusiu profesionalu laikė Fernando Alonso.

Bet būtent neįtikėtinas Hamiltono greitis, kurį jis demonstravo savo debiutiniame sezone „Formulėje-1“, suvaidino svarbų vaidmenį skandalingose ispano skyrybose su „McLaren“ 2007 metais.

Po šios istorijos Alonso karjera nebuvo jau tokia kaip anksčiau. Jis neteisingai elgėsi, kai jam pasirodė, jog komanda pažeidė jam duotus pažadus, kad jam nesiteikė prioritetinio piloto statuso. Savo paskutinį dešimtmetį „Formulėje-1“ Fernando reguliariai atsidurdavo, kaip sakoma, „ne toje vietoje ir ne tuo laiku“.

O Hamiltonas net savo debiutiniais metais čempionate važiavo aukštu lygiu ir 2008 m. tapo pasaulio čempionu, iškovojęs titulą praktiškai paskutiniuose finalinių lenktynių posūkiuose. Tačiau 2009 m. pradžioje „McLaren“ mašina neleido net kovoti dėl podiumų, o kitus keturis sezonus, praleistus Wokingo komandoje, Lewisui pavykdavo sužibėti tik labai retais atvejais, kai Sebastianui Vetteliui prie „Red Bull“, sukurto Adriano Newey, vairo, nepavykdavo būti geros sportinės formos.

Nuo 2010-tųjų iki 2013 m. F-1 dominavo „Red Bull“ ir per visą šį laikotarpį Hamiltonas laimėjo tiek varžybų, kiek per vienerius 2019-tuosius.

Bet 20212 m. pabaigoje jis žengė žingsnį, ne mažiau ryškų, nei jo žygdarbiai trasose, kai jis išsiskyrė su „McLaren“ ir pakeitė Michaelį Schumacherį „Mercedes“ ekipoje, kuri tuo metu mažai kuo galėjo pasigirti. Ir nors 2013 m. Lewisas iškovojo tik vieną pergalę, 2014 m, „Formulėje-1“ prasidėjo hibridinė era, o „Mercedes“ skyrė padidintą dėmesį perėjimui prie naujos kartos jėgos agregatų, investuodami jų projektavimui ir kūrimui milžiniškas lėšas ir tai tapo pagrindu tolimesnei sėkmei.

Galiausiai pats greičiausias lenktynininkas gavo pačią greičiausią mašiną ir F-1 nebuvo tokių jėgų, kurios galėtų jam rimčiau pasipriešinti. Ir tik keletas techninių problemų 2016 metais sutrukdė Hamiltonui laimėti visus čempionatus hibridinėje eroje.

Oficialių pasiekimų statistika byloja apie tai, kad Lewisas jau su dideliu pranašumu lenkia Sebastianą Vettelį, o jei ir kas galės jam rimčiau pasipriešinti, tai jau bus naujosios kartos pilotai – Maxas Verstappenas ar Charlesas Leclercas, kurie yra 12-13 metų jaunesni už dabartinį pasaulio čempioną.