M. Hughesas: kas laukia C. Leclerco „Ferrari“ ekipoje?

Britų ekspertas Markas Hughesas svarsto apie tai, kad kova dėl valdžios „Ferrari“ komandos viduje gali tapti pagrindine problema, su kuria kitais metais susidurs Sebastianas Vettelis ir Charlesas Leclercas.

Atrodytų, kad savotiškai yra simboliška, jog būtent Charlesas Leclercas parodė geriausią laiką per bandymus, kurie vyko Abu Dabyje pasibaigus sezonui. Jis pagerino rezultatą, diena prieš parodytą Sebastiano Vettelio su ta pačia „Ferrari“ mašina.

Beje, realiai lyginti ką nors čia nėra prasmės, kadangi šie rezultatai buvo parodyti su skirtingomis padangomis – Leclercas nuvažiavo savo geriausią ratą su naujos sudėties padangomis, kurioms yra duotas Nr.5 pavadinimas, o Vettelis – su 2018 m. pavyzdžio hiperminkštosiomis, be to, tai padaryta buvo skirtingomis dienomis, o ir mašinos nustatymai, matyt, buvo skirtingi. Klausimas dar ir tas, kiek kiekvienas iš pilotų per padangų bandymus stengėsi nuvažiuoti ratą maksimaliai greitai.

Vis dėlto tai galima laikyti iliustracija tiems sunkumams, su kuriais Vetteliui teks susidurti kitais metais po sezono, kurį, kaip pripažįsta pats Vettelis, jis praleido ne geriausiu būdu.

Jei Leclercas, lenktyniaudamas už „Sauber“, savo debiutiniais metais rodė labai neblogą greitį, tai Vettelio atveju mes matėme, kad jis ne kartą darė klaidas, po kurių atsirado prognozės, jog jaunasis monakietis 2019 metais įveiks keturiskart pasaulio čempioną ir kovos dėl pasaulio čempiono titulo.

Tačiau tikėtina, kad kur kas rimtesnės problemos, kurias teks įveikti Vetteliui, yra susijusios ne su Leclercu, o su ta aplinkybe, kad „Ferrari“ komandos viduje toliau tęsiasi kova dėl valdžios. Neatmestina, kad ekipos naujokui naudinga bus ir tai, kad šiais metais santykiai tarp Sebastiano ir komandos buvo ne idealūs, kad ir kaip tai neigtų Maurizio Arrivabene.

„Ferrari“ vadovas taip pat tvirtino, kad kitų komandų susidomėjimas ekipos technikos direktoriumi Mattia Binotto yra iš netikrų naujienų kategorijos. Tačiau yra ne taip. Italų specialistas jau gavo visiškai konkretų pasiūlymą iš vienos iš komandų, o dar viena rodo susidomėjimą derėtis su juo. Juk būtent Binotto dėka „Ferrari“ inžinerinio departamento darbe atsirado kūrybinių elementų, kurie naudingai paveikė komandą per pastaruosius keletą metų.

Tikimybė, kad kitais metais Binotto išeis akademinių atostogų, kad vėliau prisijungtų prie kurio nors „Ferrari“ varžovo, negali nejaudinti, nes prie tokio scenarijaus visos tolimesnės Leclerco perspektyvos taps pažeidžiamos.

Žinoma, vienaip ar kitaip visa tai yra susiję su netikėta Sergio Marchionne mirtimi. Egzistuoja teorija, kad buvęs „Ferrari“ prezidentas norėjo, kad Binotto pakeistų Arrivabene ekipos vadovo poste. Todėl ar verta stebėtis, kad šiuo metu santykiai tarp jų yra labai įtempti.

Aukščiausioji FIAT koncerno valdžia, kuriai pavaldus yra Arrivabene, gali ignoruoti Binotto išėjimo grėsmę. Ir apskritai, ar tenkina „Ferrari“ technikos direktorių perspektyva dar ilgai pasilikti savo dabartinėse pareigose, jei jis gauna patrauklius pasiūlymus, kurie leistų jam žengti kitą žingsnį karjeroje?

Ar sugebės Arrivabene įtikinti Binotto, kad kartu jie pasieks daugiau nei dirbdami atskirai? Ar jis turi viziją to, kaip komanda turi vystytis ateityje?

Galima nuspėti, kad pirmoje kito sezono dalyje Leclercas bandys išsikovoti autoritetą komandoje, stengdamasis visus įtikinti, kad būtent jis yra tas pilotas, kuris per kvalifikacijas gali išspausti dar kelias šimtąsias sekundės dalis, nuo kurių ir priklausys „pole“ pozicija. Jei jam tai pavyks, tai bus labai rimtu pasiekimu kovojant su tokiu greitu lenktynininku kaip Vettelis.

Taip pat daug kas priklausys nuo naujos „Ferrari“ važiuoklės ypatybių, tačiau Sebastiano maniera agresyviai valdyti mašiną įvažiuojant į lėtus posūkius kontrastuoja su kur kas klasiškesniu pilotavimo stiliumi, būdingu Charlesui.

Jei 2019 metais Vettelis gaus mašiną, kurios galiniai ratai labai gerai sukibs su trasos danga, o tai leis dar staigiau keisti judėjimo kryptį neleidžiant ratams slysti, tai keturiskart pasaulio čempionas lenktyniaus labai aukštame lygyje.

Būtent tai Sebastianą skiria nuo kitų, būtent šis įprotis leido jam geriausiai iš visų išnaudoti visas stipriąsias mašinos puses tuo periodu, kai dar nebuvo uždraustos išmetimo sistemos, sąveikaujančios su difuzoriais. Šis įprotis yra jam naudingas ir dabar, bet jau dėl kitų priežasčių.

„Pirelli“ galinės padangos yra linkusios perkaisti. Vettelio stilius sako, kad pradinėje posūkio įveikimo stadijoje mašina yra apkraunama mažiau intensyviai,  bet užtat kur kas staigiau – padangos tokiu atveju perkaista mažiau nei esant klasikiniam pilotavimo stiliui, kai pikinė mašinos apkrovos fazė trunka ilgiau.

Bet visa tai yra tik fizika. Gerus lenktynininkus nuo didžiųjų taip pat skiria mokėjimas dirbti su komanda, įkrauti aplinkinius teigiama energija. Ir labai svarbu, kad žmonės tai suprastų ir pasiruošę priimtų. Štai čia Vetteliui gali iškilti sunkumų.

Galima numatyti, kad daugybė klaidų, padarytų šio sezono eigoje tiek komandos, tiek ir Sebastiano, privedė prie santykių atšalimo ir pakenkė tarpusavio pasitikėjimui. O tai, savo ruožtu, gimdė naujas klaidas – ištrūkti iš šio užburto rato yra be galo sunku, ypač jei tai lydima nesveika politine atmosfera.

Visos šios aplinkybės, nors ir skirtingos savo prigimtimi, tarpusavyje yra susijusios ir 2019 metais Leclercui, Vetteliui ir „Ferrari“ teks su jomis susidurti.