M. Sureris apie galingiausią F-1 bolidą: ratai prasisukdavo važiuojant ketvirta pavara

Šiuolaikiniai F-1 bolidai yra neįtikėtinos mašinos. Juos pilotuodami sportininkai gerina trasų rekordus. Galios ir degalų sunaudojimo santykis taip pat vertas dėmesio. Bet kalbant vien tik apie brutalią galią, šių dienų varikliai yra tik šešėlis to, kas buvo naudojama „Formulėje-1“ daugiau nei prieš tris dešimtmečius.

Praeityje inžinieriai turėjo daugiau kūrybinės laisvės, tad jiems pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų. Kad suprasti kaip skyrėsi tuometinė technika nuo šiuolaikinės, pakanka prisiminti komandų požiūri į kvalifikacinius važiavimus.

Šiuolaikinis motoras turi atlaikyti septynis etapus. Įvairūs nustatymai gali būti panaudoti važiavimų metu. Tuo tarpu prieš 35 metus, vieno variklio dažniausiai pakakdavo tik vienam greitam ratui. Daugiau jis neatlaikydavo, nes sprogdavo - tiesiogine to žodžio prasme.

Tik mažai dalelei sportininkų pasitaikė proga praeityje išbandyti itin galingus bolidus. Vienas iš jų - Marcas Sureris. Šveicaras prieš 35 metus pilotavo „Brabham BT54“ bolidą su BMW turbo varikliu. Buvęs F-1 pilotas pasidalino prisiminimais apie tuos laikus, kai varikliai atlaikydavo tik vieną greitą ratą kvalifikacijoje.

„F-1 variklis be turbinos tuo metu turėjo 150 AG. Tai buvo lyg paprastas 1,5 l variklis paimtas iš įprasto automobilio. Mažas variklis, mažai galios“, - pasakojo M. Sureris.

„Turbo variklio galia lenktynių metu siekdavo 850 AG. Jo galios kreivė buvo vertikali, tiesiog viskas arba nieko.“

Anot šveicaro, dėl tuomet naudotų variklių sportininkai turėjo keisti savo vairavimo stilių, jei norėjo išlaikyti bolidą trasoje.

„Atvažiuodamas į posūkį atleisdavai stabdžius ir spausdavai akseleratoriaus pedalą, kad sukeltum turbinos slėgį. Tada išvažiuojant iš posūkio staiga atsirasdavo daug galios. Tuomet turėdavai atleisti akseleratoriaus pedalą, nes priešingu atveju rizikuodavai apsisukti trasoje. Atleisdavai akseleratoriaus pedalą, nes galios tiesiog būdavo per daug. Tuo metu vairavimo stilius buvo labai keistas. Žinoma, visi prie to prisitaikė. Bet tuo metu, mano nuomone, sunkiausia buvo pilotuoti bolidą su BMW varikliu.“

Tų laikų bolidus būdavo sunku pilotuoti ne tik lenktynėse, bet ir kvalifikacinių važiavimų metu.

„Jei įveikdamas savo greičiausią ratą suklydai, viskas, kito rato negalėdavai įveikti. Varikliui būdavo galas. Jį išmontuodavo ir išmesdavo. Manau, kad naudojant kvalifikacinius nustatymus, variklio turbinos slėgis buvo šeši barai.“

Tikrąją variklio galią M. Sureris sužinojo tik po kurio laiko pasikalbėjęs su BMW motoro kūrėju Paulu Rosche.

„Po daugelio metų man teko pasikalbėti su Paulu. Pasakiau jam: „Tuo metu variklio galia siekė  1200 AG“. Ir jis tada man atsakė: „Marcai, variklio galia buvo 1400 AG“.“

„Su tokiu varikliu ratai prasisukdavo važiuojant ketvirta pavara. Tik įjungęs penktą ar šeštą pradėdavai normaliai judėti į priekį. Bet tada baigdavosi tiesioji. Tuomet norėjosi ilgesnių tiesiųjų. Tai buvo neįtikėtinas jausmas. Lyg sėdėtum ant raketos, kuri skrenda į mėnulį. Manau, kad turėtų būti panašus jausmas. Tiesiojoje bolidai būdavo velniškai greiti. Ir tik įjungęs penktą pavarą galėdavai spausti akseleratoriaus pedalą iki dugno. Ta patirtis budo neįtikėtina.“