Markas Hughes‘as: Rono Denniso epochos finalas

Birželio 30 dieną „McLaren“ spaudos tarnyba pranešė, kad akcininkai išpirko kompanijos akcijų dalį, iki paskutinio momento priklausiusią Ronui Dennisui. Tai reiškia, kad užsibaigė visa epocha, susijusi su šiuo iškiliu, bet kartu labai sudėtingu žmogumi, kuris tapo savo pačio klaidų auka. Būtent jam skirtas garsaus britų eksperto Marko Hughes‘o komentaras.

Tai buvo neišvengiama: „McLaren“ ir Rono Denniso keliai galutinai išsiskyrė – kalbama, kad jam bus išmokėta 275 mln. svarų sterlingų už jo dalį „McLaren“ kompanijos grupėje, kuri sudarė 25 proc. akcijų.

Po to, kai pernai lapkritį Dennisą nušalino nuo vykdomojo direktoriaus posto, jis jau nedalyvavo „McLaren“ valdyme, bet liko tarp pagrindinių akcininkų, vadinasi turėjo lankytis direktorių tarybos posėdžiuose. Ten jis visada ateidavo su savo advokatu.

Jo buvęs draugas Mansouras Ojjeh‘as (kuriam priklauso 25 proc. akcijų likusios 50 proc. priklauso Bahreino investiciniams fonui „Mumtalakat“) taip pat atsivesdavo savo advokatą – dėl viso pikto, kaip kontrpriemonę.  Sąlygos kompanijoje buvo ne pačios sveikiausios – visa tai atspindėjo tai, kad santykiai tarp partnerių, kurie savo laiku kartu daug pasiekė, galutiniai buvo sugadinti.

Šis konfliktas ir buvo pagrindiniu santykių nutraukimo veiksniu tarp Denniso ir komandos, kurią jis pilnai pertvarkė, kai 1980 metų rugsėjį gavo ekipos kontrolę, bet ir tai, kad jam nepavyko surinkti finansinių resursų, kad nupirktų komandos kontrolinį akcijų paketą, nors vienu metu to tikėjosi. Jei jis nesugebėjo jo išpirkti, vadinasi reikėjo parduoti savo dalį. Kitų variantų nebuvo...

Denniso dalyvavimas sprendžiant „McLaren“ likimą įgavo kiek ironišką finalą. 1981 metais, praėjus metams po to, kai Ronas pradėjo vadovauti komandai kartu su tuometiniu jos vadovu Teddu Mayeriu, pastarasis sakė: „Dviem čia yra per ankšta. Vienas iš mūsų turi išeiti“. Sakoma, kad Dennisas sureagavo į tai klausimu: „Tu ruošiesi nupirkti dalį ar ką parduoti?“ Meyeris pardavė savo akcijas, o Dennisas savo dalį padidino. Po 37 metų  viskas įvyko atvirkščiai.

 Gal tik kompanijos kaina tapo kitokia: jei 1980 metais ji kainavo apie 100 tūkst. svarų tai dabar „McLaren“ kainuoja milijardus.

Sklando nuomonė, kad po to Dennisas iš „McLaren“ padarė geriausia komanda, kada kokia tik lenktyniavo „Formulėje-1“, nors tais laikais buvo rizika, kad ji bus nugramzdinta užmarštin. Jis pasiekė sėkmės, remdamasis savo nuojauta; jam pavyko išvystyti savo kompaniją taip, kiek augo ir vystėsi visa „Formulė-1“. Jis geriau nei kiti suprato šio proceso pasekmes ir jo garbėtroškiškas būdas leido komandai šturmuoti vis naujas aukštumas.

Paskutiniais metais susidarė įspūdis, kad visa tai atves prie aklavietės ir toks finalas buvo užprogramuotas iš anksto. Dennisas įsigijo labai daug priešų. Tikėtina, kad jis nuoširdžiai veikė dėl komandos interesų, bet paaiškėjo, kad kai kurie sprendimai buvo klaidingi. Pavyzdžiui, jis visada pasisakė, kad kontraktai su rėmėjais turi būti tik  maksimaliai pelningi, nors „McLaren“ jau seniai nerodė aukštų rezultatų, o rinkos merdėjo dėl krizinių reiškinių, dėl to komanda galiausiai turėjo nuostolių.

Iš esmės išsiskyrimas su komanda įvyko prieš septynis mėnesius, bet tam, kad galutinai būtų išsiaiškinta dėl Denniso pasitraukimo sąlygų, praėjo dar nemažai laiko. Todėl nauja „McLaren“ istorijos dalis, kurioje nėra Rono Denniso, jau prasidėjo. Kartu 2017 metų komandos įvaizdis greičiau primena laikus „iki Denniso“ – aktyvi filmo apie B. McLareną reklama, oranžinės spalvos naudojimas dažant bolidą ir Fernando Alonso dalyvavimas „Indy 500“ lenktynėse.

Ir nors tas faktas, kad abiem pusėms pavyko susitarti dėl išsiskyrimo sąlygų, visiems yra tik į naudą ir atveria kelius tolimesniam vystymuisi. Kartu „McLaren“ teks nueiti dar labai ilgą kelią, kol galutinai bus atsikratyta 37 metus komandai vadovavusio Denniso palikimo.