„McLaren“ įvardijo 2018 metų problemų priežastis

 Praleidusi tris nesėkmingus sezonus su „Honda“, 2017 metų pabaigoje „McLaren“ nutarė pereiti prie „Renault“ jėgos agregatų. Komanda tikėjosi, kad šis žingsnis leis jiems sumažinti atsilikimą nuo lyderių, bet „McLaren“ taip ir liko peletono viduryje. Ekipos operacijų direktorius Simonas Robertsas mano, kad vėlyvas sprendimas pakeisti jėgos agregatų tiekėją neigiamai atsiliepė pasiruošimui sezonui ir atsiliepė rezultatams...

Simonas Robertsas: „Mums teko dirbti šviesos greičiu, kad paruoštumėme mašiną žiemos bandymų pradžiai. Dėl to iškilo įvairiausių patikimumo problemų – mums paprasčiausiai neužteko laiko, kad visas sistemas tinkamai integruotumėme į mašiną. Su „Renault“ tai neturėjo nieko bendro – visos problemos buvo mūsų pusėje.

Galiausiai žiemos bandymai praėjo ne pagal planą. Dėl patikimumo problemų nepavyko nuvažiuoti pakankamą distanciją. Mums ne vien neužteko laiko, mes turėjome problemų su mašinos ypatybių supratimu“.

Komandos vyriausiasis inžinierius Andrea Stella patvirtino, kad mašina turėjo rimtų problemų, kurių nepavyko pašalinti: „Kai kurie mašinos komponentai nedirbo taip, kaip turėtų. Į Ispanijos GP etapą mes atvežėme atnaujinimus ir Barselonoje bei Monake neblogai atrodėme. Mes žinojome, kad nesuprantame kai kurių bolido ypatybių, bet manėme, kad galėsime su viskuo išsiaiškinti. Monrealyje komanda susidūrė su rūsčia realybe. Mes galutinai supratome, kad turime problemų ir nuo to laiko mašinos modernizacija praktiškai sustojo.

2017 metų mašina buvo geru pagrindu tolimesniam darbui, bet kai kuriuose posūkiuose 2017 m. mes daug pralaimėdavome „Red Bull“. Mes norėjome tai ištaisyti, bet galiausiai visus trūkumus perkėlėme į naują mašiną. Žiūrint atgal, galima pasakyti, kad mes per toli nuėjome su kai kuriais klausimais ir patys sau susikūrėme problemų su aerodinamika, o tai atvedė mus prie aklavietės.

Greituose posūkiuose mašina elgėsi ne taip jau blogai, bet tokių posūkių tampa vis mažiau – net Pouhon Spa trasoje dabar galima įveikti iki galo nuspaudus akseleratorių. Silpnosios mūsų mašinos pusės pasireiškė lėtuose posūkiuose, kuriuos yra sunku imituoti vėjo tunelyje ir CFD programose.

Maksimalias mašinos galimybes galima pamatyti kvalifikacijose, o per lenktynes prisideda daug faktorių, kurie iš dalies niveliuoja silpnąsias mašinos puses. Sėkmingas startas, teisinga strategija ir žemas padangų susidėvėjimas gali kažkiek padėti. Mūsų mašina labai taupiai dirbo su padangomis, todėl lenktynėse mes atrodėme  geriau nei per kvalifikacijas.

Šiuolaikiniai bolidai yra labai sudėtingi. Pavyzdžiui, jei jūs norite išbandyti priekinių stabdžių aušinimo sistemą, tai nuo projektavimo iki patekimo į gamybą praeina du mėnesiai. Būtent todėl mes greito prototipavimo proceso metu pagaminome tiek daug bandomųjų detalių. Tačiau dažnai dėl greičio trūkumo būna kalta ne kokia nors konkreti detalė, o daugelio komponentų sąveikavimas. Norėdami pakeisti situaciją, mes pakeitėme testavimo procedūras“.

Andrea Stella taip pat papasakojo, kodėl Stoffelis Vandoorne pralaimėjo Fernando Alonso: „Visos savo karjeros eigoje Fernando būdavo pranašesnis tuomet, kai mašiną būdavo sunku vairuoti. Taip buvo ir 2012 bei 2014 metais „Ferrari“. Pernai Vandoorne buvo arčiau ispano todėl, kad 2017 metų mašina buvo geresnė. 2018 metų mašina pasižymėjo nestabilia prispaudžiamąja jėga galinėje dalyje ir Stoffelis dėl to kentėjo daugiau nei Fernando“.