Monrealis iš techninės pusės

Monrealyje esanti G.Villeneuve'o vardu pavadinta trasa yra mėgiama tiek pačių pilotų, tiek daugelio F-1 fanų. Lenktynės čia dažnai būna įspūdingos ir dėl įdomios trasos konfigūracijos, ir dėl pačios trasos reiklumo technikai.
Daug ilgų tiesiųjų, kurių galuose yra santykinai lėti posūkiai, apsprendžia gana didelį padangų dilimą. Jį kiek kompensuoja geros kokybės trasos danga, tad yra tikimybė, kad kuri nors viena komanda gali pasirinkti ir vieno sustojimo taktiką. Yra paskaičiuota, kad Monrealyje 10 kilogramų atitinka 0.25 sekundės praradimą viename rate. Sustojimas techninio aptarnavomo zonoje pilotams kainuoja 30 - 32 sekundes, įskaitant įvažiavimą ir išvažiavimą iš boksų.
Kadangi Monrealis yra laikina trasa, kaip ir Monakas ar Melburnas, trasa pirmosiomis dienomis būna labai dulkėta ir nešvari. Ratų įveikimo laikai gerėja sulyg kiekviena sesija. Bolidų maksimalus greitis yra labai svarbi charakteristika, nes ilgų tiesiųjų galuose yra realios galimybės lenkti savo varžovą, tad geresnį greitį įgijus tiesiojoje, atsiveria puikus šansas koptelti viena ar keliomis pozicijomis aukštyn.
Apskritai Monrealis yra laikoma variklių ir stabdžių trasa. Nepaisant to, kad tik 55 procentus rato laiko važiuojama pilnais nuspaudus akceleratorių, varikliams tenka didžiulės apkrovos. Vidutinis rato įveikimo greitis gerokai viršyja 200 km/h. Stabdžiai labiausiai kenčia prieš Pits Hairpin bei paskutinįjį posūkius, tačiau lygiai toks pat stiprus stabdymas yra tiek prieš pirmąjį trasos, tiek prieš keletą pirmame bei antrame sektoriuose esančių S-formos posūkius.
Dar viena labai įdomi G.Villeneuve'o žiedo charakteristika yra kuro sunaudojimas. Būtent Monrealyje iš visų septyniolikos trasų lenktynių metu sunaudojama daugiausia kuro, tad talpus bakas taip pat gali įtakoti rezultatus.