N. Rosbergas: psichologinis pasiruošimas labai svarbus

Pokalbyje su „Der Standart“ žurnalistais 2016 metų pasaulio čempionas Nico Rosbergas kalbėjo apie psichologiją ir apie naują iššūkį, kurį jis surado versle...

• Kaip pandemija paveikė asmeniškai jus?
• Dabar esu savo namuose Ispanijoje ir neturiu kuo skųstis. Namas apsuptas sodu ir pas mus viskas gerai. Bet aš suprantu, kad toli gražu ne visi turi tokias sąlygas.
• Ar jums padeda patirtis, įgyta per ilgis metus automobilių sporte?
• Dabar aš iš naujo atradau meditaciją, kuri man smarkiai padėjo tais metais, kai tapau pasaulio čempionu. Kaip ir tada, aš siekiu tvarkos, viską darau pagal grafiką. Šiandien aš pradėjau su dukra nuo pamokų 8:30 ryto, o iki tol treniravausi ir meditavau.
• Ar psichologinis pasirengimas yra svarbus lenktynininkams?
• Taip svarbus, bet pilotai nemėgsta kalbėti šia tema. Lenktynės – tikros dvikovos, o jei jūs prisipažinsite, kad nesate pakankamai stabilus psichologiškai ir reikalaujate pagalbos, tai jūs pralaimėsite dar prieš startą.
• Bet gera psichologinė forma – labai svarbus pranašumas?
• Žinoma. Visus savo pranašumus aš stengdavausi maksimaliai išnaudoti. Ir psichologinis pasirengimas, kuriuo neužsiėmė kiti sportininkai, davė man keletą papildomų procentų. Kaip ir dažų sluoksniai, kuriuos aš pašalinau nuo savo šalmo. Tai tik 80 gramų, tačiau niekas iš pilotų to nepadarė.
• O jei būtumėt nelaimėjęs tame sezone?
• Tai būtų buvęs didelis praradimas, dėl kurio pergyvenčiau iki pat gyvenimo pabaigos. Tai buvo tikra svajonė, kuri sunkiai įgyvendinama neįtikėtinos konkurencijos sąlygomis.
• Psichologinės treniruotės yra labai svarbios kaip tik tuo momentu, kai jūsų visą karjerą nulemia praktiškai vienerios lenktynės?
• Nenueičiau taip toli, kad medituočiau lenktynių metu, tačiau lemiamais momentais klaidų nedariau. Manau, jog taip buvo dėl psichologinio pasiruošimo. Rytą prieš lemiamą GP etapą aš meditavau valandą, nusiteikinėjau lenktynėms. Bet aplenkus Verstapeną, mano koja ant akseleratoriaus dar ilgai drebėjo. To niekada nebūdavo anksčiau. Net bijojau, jog nesugebėsiu įsibėgėti ir pralaimėsiu varžybas.
• Ar gali šiuos pojūčius išsivystyti paprastas žmogus, niekada nedalyvavęs „Formulės-1“ lenktynėse? Ar galite paminėti paprastus dalykus su tokiu pat adrenalino kiekiu?
• Pojūčius starte galima sulyginti su buvimu palatoje prieš 10 minučių iki to, kai jums gims pirmasis vaikas. O pergalės euforija yra sulyginama su tuo, kai jūs jau laikote vaiką savo rankose. Šie dalykai nelabai sulyginami, bet jų esmė yra būtent tokia.
• Argi jausmai neišblėsta, jei jums pirmas vaikas gimsta kas dvi savaitės?
• Tai dar kartą kalba apie šio sporto sudėtingumą, kuriame jūs kas dvi savaitės atiduodate po 200 proc. jėgų. Iš kitos pusės – tarp lenktynių jūs jaučiatės labiau atsipalaidavęs nei paprastas žmogus, kuris kasdien eina į darbą. Bet jums taip pat norisi pagyventi paprastą gyvenimą, o negalvoti apie tai, kaip laimėti sekančias lenktynes.
• Kokia buvo kita diena, iškovojus pasaulio čempiono titulą?
• Pirmoji diena buvo sunki. Mes šventėme iki 8 val. ryto.
• Daugelis lenktynininkų iš pradžių užsidirba visam gyvenimui, o tik po to išeina iš sporto. Jūs gi išėjote iš karto, kai tik iškovojote titulą?
• Man reikėjo naujo iššūkio. Aš visada buvau toks. Sporte iššūkio daugiau neturėjau, aš nutariau jo ieškoti versle. Tai suteikė man naują motyvaciją...